Kodėl verta turėti savo namų medijos serverį
Prisimenu laikus, kai norėdamas pažiūrėti filmą turėdavau ieškoti DVD disko, o muzikai klausyti – perkaisti kompaktines plokšteles. Dabar viskas pasikeitė. Namų medijos serveris – tai tarsi asmeninė Netflix ar Spotify biblioteka, tik su visomis tavo mėgstamomis filmų, muzikos ir nuotraukų kolekcijomis vienoje vietoje. Ir kas svarbiausia – viskas veikia tavo namuose, be jokių mėnesinių prenumeratų ar interneto greičio apribojimų.
Medijos serveris leidžia centralizuotai saugoti visą turinį ir pasiekti jį iš bet kurio įrenginio namuose – televizoriaus svetainėje, planšetės miegamajame ar telefono virtuvėje. Tai ypač patogu šeimoms, kur kiekvienas nori žiūrėti skirtingą turinį skirtinguose kambariuose. Be to, tinkamai sukonfigūravus, prie serverio galima jungtis net kelionėje, kai esi toli nuo namų.
Reikalinga įranga ir programinė įranga
Pradėkime nuo pagrindų. Medijos serveriui nebūtinai reikia galingos mašinos – dažnai užtenka ir seno kompiuterio, kurį ketinote išmesti. Aš pradėjau su septynerių metų nešiojamuoju, kuris puikiai tarnavo keletą metų. Tačiau jei planuojate transkoduoti vaizdo įrašus (t.y. konvertuoti juos į skirtingus formatus skirtingiems įrenginiams), verta investuoti į šiek tiek galingesnį procesorių.
Minimalūs reikalavimai būtų maždaug tokie: dviejų branduolių procesorius, 4GB operatyviosios atminties ir, žinoma, daug vietos duomenims saugoti. Kalbant apie saugyklą – rekomenduočiau pradėti bent nuo 2TB kietojo disko. Jei esate rimtas kino mėgėjas su 4K filmų kolekcija, geriau iškart žiūrėti į 4-8TB ar net didesnę talpą.
Dėl programinės įrangos pasirinkimas tikrai platus. Plex yra populiariausias variantas – intuityvus, gražiai atrodantis ir veikiantis beveik visuose įrenginiuose. Jellyfin – tai visiškai nemokama ir atvirojo kodo alternatyva, kuri nerenka jūsų duomenų. Emby yra kažkas tarp šių dviejų. Asmeniškai naudoju Plex, nes man patinka jo automatinis metaduomenų gavimas ir elegantiška sąsaja, bet jei jums svarbu privatumas ir pilna kontrolė – Jellyfin bus geresnis pasirinkimas.
Operacinės sistemos pasirinkimas
Čia prasideda tikrasis smagumas. Galite naudoti paprastą Windows, bet tai būtų tarsi važiuoti Ferrari miesto spūstyse – veiks, bet neišnaudosite potencialo. Linux distribucijos yra daug efektyvesnės serveriams, nors pradžioje gali pasirodyti sudėtingesnės.
Ubuntu Server – puikus pasirinkimas pradedantiesiems. Didelė bendruomenė, daug pamokų internete, santykinai lengva valdyti. Įdiegiate, įvedate kelis terminus komandas ir serveris veikia. Debian yra stabilesnis, bet šiek tiek sunkesnis naujiems vartotojams. O jei norite visiškai supaprastinto sprendimo – Unraid через TrueNAS yra specialiai sukurtos operacinės sistemos namų serveriams su grafinėmis sąsajomis visam valdymui.
Aš pradėjau su Ubuntu Server ir nė karto nesigailėjau. Taip, pirmą savaitę teko pasigooglinti, kaip atlikti paprasčiausius veiksmus, bet dabar galiu valdyti serverį užsimerkęs. Jei visiškai bijote komandinės eilutės, Unraid už nedidelį mokestį suteiks jums visą funkcionalumą su mygtukais ir vizualiais meniu.
Disko konfigūracija ir duomenų apsauga
Štai kur daugelis padaro klaidų. Turėti vieną didelį diską – tai laukti nelaimės. Kietieji diskai genda, tai ne „ar”, o „kada” klausimas. Praradau kartą 3TB filmų ir muzikos, kai sugedo diskas – tikrai nemaloni patirtis.
RAID (Redundant Array of Independent Disks) konfigūracija leidžia naudoti kelis diskus taip, kad vieno sugadinus, duomenys išliktų. RAID 1 dubliuoja duomenis dviejuose diskuose – paprasčiausias variantas, bet prarandate pusę vietos. RAID 5 reikalauja bent trijų diskų ir leidžia prarandant vieną diską vis tiek išsaugoti visus duomenis, o naudojama vieta efektyvesnė.
Jei naudojate Unraid, jie turi savo unikalią sistemą, kuri leidžia naudoti skirtingų dydžių diskus – labai patogu, kai palaipsniui plečiate saugyklą. Paprasčiausias variantas pradedantiesiems – turėti du vienodo dydžio diskus ir sukonfigūruoti juos kaip RAID 1 veidrodį. Taip bent jau miegosi ramiau.
Nepamirškite ir išorinių atsarginių kopijų. Aš kas mėnesį svarbiausius duomenis perkopijuoju į išorinį diską, kurį laikau ne namuose. Gaisras, vagystė ar potvynis gali sunaikinti visus diskus vienu metu, tad geografinis atsarginių kopijų atskyrimas – protingas sprendimas.
Medijos bibliotekos organizavimas
Čia daugelis žmonių susiduria su problemomis. Medijos serverio programinė įranga nori, kad failai būtų organizuoti tam tikru būdu, kitaip ji negalės automatiškai rasti informacijos apie filmus ar serialus.
Filmams struktūra turėtų atrodyti maždaug taip:
/Filmai
/Inception (2010)
Inception (2010).mkv
/The Matrix (1999)
The Matrix (1999).mkv
Serialams šiek tiek sudėtingiau:
/Serialai
/Breaking Bad
/Season 01
Breaking Bad - S01E01.mkv
Breaking Bad - S01E02.mkv
/Season 02
Breaking Bad - S02E01.mkv
Pavadinimų formatas labai svarbus. Plex ir kitos programos naudoja tokias duomenų bazes kaip TMDB ar TVDB, kad automatiškai gautų aprašymus, plakatus, aktorių sąrašus. Jei failai pavadinti netaisyklingai, serveris gali supainioti „The Office” britų versiją su amerikietiška arba visai nerasti filmo informacijos.
Yra puikių programų, kurios padeda automatiškai pervadinti failus. FileBot yra populiariausias – nuskenuojate katalogą ir jis pasiūlo teisingus pavadinimus pagal failų turinį. Sutaupysite valandų rankinio darbo.
Tinklo konfigūracija ir nuotolinis priėjimas
Kai serveris veikia vietiniame tinkle, viskas paprasta. Bet kas, jei norite žiūrėti savo filmus viešbutyje ar draugo namuose? Čia reikia sukonfigūruoti nuotolinį priėjimą.
Plex turi integruotą sprendimą – tiesiog prisijungiate prie savo paskyros ir jie automatiškai tvarko ryšį. Tai veikia per jų serverius, todėl net jei jūsų maršrutizatorius neturi viešo IP adreso, vis tiek galėsite prisijungti. Tačiau nemokamoje versijoje yra apribojimai dėl vaizdo kokybės ir transkoduojamo turinio.
Jellyfin reikalauja šiek tiek daugiau darbo. Turėsite sukonfigūruoti port forwarding savo maršrutizatoriuje – tai reiškia, kad pasakysite maršrutizatoriui persiųsti tam tikro porto (pvz., 8096) užklausas į jūsų serverio IP adresą. Taip pat rekomenduočiau naudoti DuckDNS ar panašią paslaugą, kuri suteiks jums pastovų domeną, nes dauguma namų interneto ryšių turi dinaminius IP adresus, kurie keičiasi.
Saugumo sumetimais būtinai įjunkite HTTPS su SSL sertifikatu. Let’s Encrypt suteikia nemokamus sertifikatus, o jų atnaujinimas gali būti automatizuotas. Taip užtikrinsite, kad niekas negalės perimti jūsų prisijungimo duomenų ar žiūrimo srauto.
VPN – dar vienas saugus būdas pasiekti serverį. Galite sukonfigūruoti WireGuard через OpenVPN serverį ir jungtis prie namų tinklo tarsi būtumėte fiziškai namuose. Šis metodas saugesnis nei tiesioginis porto peradresavimas, bet reikalauja VPN kliento įrenginyje, iš kurio jungiatės.
Transkoduojimas ir aparatinis spartinimas
Ne visi įrenginiai gali atkurti visus vaizdo formatus. Jūsų 4K HEVC filmas gali puikiai veikti galingame kompiuteryje, bet senas televizorius ar telefonas gali nesusidoroti. Čia į pagalbą ateina transkoduojimas – serveris realiu laiku konvertuoja vaizdo įrašą į formatą, kurį jūsų įrenginys gali atkurti.
Problema ta, kad transkoduojimas labai apkrauna procesorių. Vieno 4K vaizdo įrašo konvertavimas gali sunaudoti visą procesoriaus galią, o jei keli šeimos nariai vienu metu žiūri skirtingus filmus – serveris tiesiog nebeatlaikys.
Sprendimas – aparatinis transkoduojimas. Šiuolaikiniai procesoriai ir vaizdo plokštės turi specialius lustus, skirtus vaizdo kodavimui ir dekodavimui. Intel procesoriai turi Quick Sync technologiją, NVIDIA vaizdo plokštės – NVENC, AMD – VCE. Šie lustai gali transkoduoti vaizdo įrašus 10-20 kartų greičiau nei programinis transkoduojimas, beveik neapkraudami pagrindinio procesoriaus.
Plex mokamoje versijoje (Plex Pass) galite įjungti aparatinį transkoduojimą. Jellyfin palaiko tai nemokamai. Tereikia įsitikinti, kad jūsų serverio aparatinė įranga palaiko šią funkciją ir kad operacinėje sistemoje įdiegti reikalingi tvarkyklės.
Jei perkate ar surenkate serverį, rekomenduočiau Intel procesorius su integruota grafika (ne F serijos) arba pridėti nebrangią NVIDIA vaizdo plokštę. Tai gali atrodyti kaip papildoma išlaida, bet sutaupysite elektros energijos ir galėsite aptarnauti daug daugiau vienalaikių vartotojų.
Kai viskas sujungta ir veikia sklandžiai
Po visų šių konfigūracijų turėsite visiškai funkcionuojantį namų medijos serverį. Galėsite pridėti naujus filmus tiesiog nukopijuodami juos į atitinkamą katalogą, o serveris automatiškai atnaujins biblioteką, parsisiųs plakatus ir aprašymus. Šeima galės žiūrėti skirtingą turinį skirtinguose įrenginiuose be jokių konfliktų.
Nepamirškite reguliariai atnaujinti programinės įrangos – tiek operacinės sistemos, tiek medijos serverio programos. Saugumo spragos nuolat atrandamos ir taisomos, o atnaujinimai dažnai atneša ir naujų funkcijų. Aš esu nusistatęs automatinius saugumo atnaujinimus Ubuntu serveryje, bet pagrindinės programos versijas atnaujinu rankiniu būdu, kad galėčiau pirmiau paskaityti apie pokyčius.
Monitoringas taip pat svarbus. Programos kaip Netdata через Glances leidžia stebėti serverio apkrovimą, temperatūrą, disko būklę. Taip laiku pastebėsite, jei kažkas veikia netinkamai – diskas pradeda gesti, temperatūra per aukšta arba kažkuri paslauga nustojo veikti.
Medijos serveris – tai ne vienkartinis projektas, o nuolatinis procesas. Biblioteka augs, pridėsite naujų funkcijų, galbūt integruosite su kitomis namų automatizacijos sistemomis. Bet kai viskas sukonfigūruota, kasdieninis naudojimas tampa neįtikėtinai patogus ir malonus. Jokių reklamų, jokių turinio išnykimų iš streaming platformų, jokių laukimų, kol užsikraus – tiesiog jūsų turinys, visada prieinamas, tokia kokybe, kokią pasirinkote.