Kas yra Markus ir kodėl jis tapo verslo technologijų simboliu
Kai kalbame apie verslo technologijas Lietuvoje, dažnai išgirstame frazę „Markus ir ko” – tai tarsi tapusioji verslo programinės įrangos sinonimu. Tačiau kas gi iš tikrųjų slypi už šio pavadinimo? „Markus” – tai lietuviška apskaitos ir verslo valdymo programų šeima, kuri per daugiau nei du dešimtmečius tapo vienu iš populiariausių sprendimų mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Pavadinimas „Markus” kilo iš vokiško žodžio „Markt” (rinka), o pati programa atsirado dar 1996 metais, kai Lietuvoje tik prasidėjo kompiuterizacijos bumas. Tuomet daugelis įmonių dar vedė apskaitą ranka arba naudojo primityvias Excel lenteles. „Markus” pasiūlė tai, ko rinkoje trūko – lietuvišką, suprantamą ir pritaikytą vietiniam verslui programinę įrangą.
Šiandien „Markus ir ko” – tai ne tik viena programa, o visa ekosistema: čia ir buhalterinė apskaita, ir sandėlio valdymas, ir prekybos moduliai, ir algalapių skaičiavimas. Programa evoliucionavo kartu su Lietuvos verslu, prisitaikydama prie kintančių įstatymų, mokesčių sistemų ir verslo poreikių.
Kaip veikia verslo valdymo programos viduje
Daugeliui verslininkų tokios programos atrodo kaip juoda dėžė – įvedi duomenis, gauni ataskaitas. Bet kas vyksta viduje? Verslo valdymo sistema iš esmės yra sudėtinga duomenų bazė su grafiniu interfeisu. Kai įvedate sąskaitą faktūrą ar pardavimo dokumentą, programa atlieka daugybę operacijų fone.
Pirmiausiai, ji įrašo informaciją į kelias susijusias duomenų bazes vienu metu. Jei parduodate prekę, sistema automatiškai atnaujina sandėlio likučius, užregistruoja finansinę operaciją, perskaičiuoja pelną, atnaujina kliento sąskaitą ir net gali sugeneruoti mokesčių įrašus. Visa tai vyksta per sekundės dalį.
Modernios verslo programos naudoja reliacinių duomenų bazių principą – tai reiškia, kad informacija nesaugoma chaotiškai, o struktūruotai, su ryšiais tarp skirtingų duomenų tipų. Pavyzdžiui, vienas kliento įrašas gali būti susietas su šimtais sąskaitų, užsakymų ir mokėjimų. Pakeitus kliento adresą vienoje vietoje, jis automatiškai atsinaujina visur.
Programos branduolys paprastai parašytas tokiomis kalbomis kaip C++, Delphi ar modernesniais atvejais – C# su .NET framework. Tai užtikrina greitą veikimą net su dideliais duomenų kiekiais. Vartotojo sąsaja dažniausiai kuriama atskirai, todėl ją galima keisti nekeičiant pagrindinės logikos.
Debesys prieš serverius: kur gyvena jūsų duomenys
Vienas didžiausių pokyčių verslo programų pasaulyje – perėjimas nuo lokalių sprendimų prie debesų technologijų. Seniau „Markus” ir panašios programos buvo įdiegtos tiesiog įmonės kompiuteryje ar serveryje. Turėjote fizinį diską, kuriame gyveno visi jūsų duomenys.
Dabar vis daugiau įmonių renkasi debesų sprendimus (cloud computing). Tai reiškia, kad programa veikia ne jūsų kompiuteryje, o nuotolinių serverių centre – galbūt Vilniuje, Frankfurte ar net JAV. Jūs prie jos prisijungiate per interneto naršyklę arba specialią aplikaciją.
Kokios čia privalumai? Pirma, nebereikia rūpintis techninės įrangos priežiūra – tai daro paslaugos teikėjas. Antra, galite dirbti iš bet kur – namų, kavinės, komandiruotės. Trečia, duomenų atsarginės kopijos kuriamos automatiškai, todėl net jei jūsų biuras sudegė, visa informacija išlieka saugi.
Tačiau yra ir trūkumų. Priklausote nuo interneto ryšio – nutrūkus ryšiui, negalite dirbti. Be to, kyla klausimų dėl duomenų saugumo – ar tikrai pasitikite, kad jūsų finansinė informacija saugi kažkieno serveriuose? Lietuvos įmonės dažnai renkasi hibridnius sprendimus: kasdieniam darbui naudoja debesų versiją, bet reguliariai parsisiunčia atsargines kopijas į savo serverius.
Integracija su kitomis sistemomis: kai programos kalba tarpusavyje
Šiuolaikiniam verslui nepakanka vienos programos. Jums reikia, kad apskaitos sistema bendrautų su internetine parduotuve, ši – su kurjerių tarnybomis, o visos kartu – su banku. Čia ateina į pagalbą API (Application Programming Interface) – tai tarsi universalus vertėjas, leidžiantis skirtingoms programoms keistis informacija.
Pavyzdžiui, kai klientas jūsų el. parduotuvėje užsako prekę, API automatiškai perduoda užsakymo informaciją į „Markus” ar kitą verslo sistemą. Ten automatiškai sugeneruojama sąskaita, sumažinamas sandėlio likutis, o kurjerių sistemai išsiunčiama užduotis paimti siuntą. Visa tai vyksta be žmogaus įsikišimo.
Lietuvoje ypač populiari tapo integracija su bankais per PSD2 direktyvą. Dabar verslo programa gali tiesiogiai matyti jūsų banko sąskaitos likutį ir operacijas, automatiškai sugretinti gautus mokėjimus su sąskaitomis. Anksčiau buhalterė turėdavo rankiniu būdu tikrinti kiekvienas mokėjimą – dabar tai užima sekundes.
Kitas svarbus integracijos aspektas – VMI i.SAF sistema. Nuo 2016 metų Lietuvos įmonės privalo elektroniniu būdu teikti standartizuotas ataskaitas. Modernios verslo programos tai daro automatiškai – vienu mygtuko paspaudimu sugeneruojamas XML failas su visa reikalinga informacija ir išsiunčiamas tiesiai į mokesčių sistemą.
Dirbtinis intelektas ir automatizacija: ateitis jau čia
Paskutiniais metais į verslo programas aktyviai veržiasi dirbtinio intelekto technologijos. Ne, jūsų programa dar nesėdi su kojomis ant stalo ir negeria kavos, bet kai kurias užduotis ji jau atlieka protingiau nei žmogus.
Pavyzdžiui, sąskaitų faktūrų atpažinimas. Anksčiau gavę popierinę ar PDF sąskaitą, turėjote rankiniu būdu įvesti visus duomenis į sistemą. Dabar OCR (Optical Character Recognition) technologija su mašininio mokymosi elementais gali automatiškai nuskaityti sąskaitą, atpažinti tiekėją, sumas, PVM ir net priskirti teisingą apskaitos sąskaitą. Tikslumas siekia 95-98%, o tai, kas neaišku, sistema pažymi žmogui peržiūrėti.
Kita įdomi sritis – prognozavimas. Dirbtinis intelektas gali analizuoti jūsų pardavimų istoriją, sezoninę kaitą, net oro prognozes ir ekonomikos rodiklius, kad pasiūlytų, kiek prekių užsakyti kitam mėnesiui. Tai ypač naudinga mažmeninei prekybai, kur per didelis ar per mažas užsakymas tiesiogiai veikia pelną.
Chatbotai taip pat pamažu ateina į verslo programas. Vietoj to, kad ieškotumėte reikiamos ataskaitos per meniu, galite tiesiog parašyti: „Parodyk šio mėnesio pelną pagal produktų kategorijas” – ir sistema sugeneruos tai, ko prašote. Tai dar tik pradžia, bet tendencija aiški.
Saugumas ir duomenų apsauga: kas nutinka, kai įsilaužia
Verslo duomenys – tai aukso gysla kibernetiniams nusikaltėliams. Jūsų klientų sąrašas, kainos, tiekėjų sutartys – visa tai turi vertę juodojoje rinkoje. Todėl saugumas verslo programose – ne prabanga, o būtinybė.
Šiuolaikinės sistemos naudoja kelių lygių apsaugą. Pirmiausiai – šifravimas. Visi duomenys, perduodami per internetą, yra šifruojami SSL/TLS protokolais – tais pačiais, kuriuos naudoja bankai. Tai reiškia, kad net jei kas nors perims duomenų paketą, jis matys tik nesuprantamą simbolių kratinį.
Antra – autentifikacija. Paprastas slaptažodis jau nebepakanka. Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA) reikalauja ne tik slaptažodžio, bet ir kodo iš telefono ar specialios aplikacijos. Kai kurios sistemos jau naudoja biometriją – pirštų atspaudus ar veido atpažinimą.
Trečia – prieigos teisių valdymas. Ne visi darbuotojai turėtų matyti visą informaciją. Sandėlininkas neturi ko žinoti, kiek uždirba direktorius, o pardavėjas – tiekėjų pirkimo kainų. Gera verslo programa leidžia labai smulkiai nustatyti, kas ką gali matyti ir keisti.
Bet kas nutinka, kai vis tik įsilaužia? Modernios sistemos turi auditavimo žurnalus – tai tarsi juodoji dėžė, kurioje fiksuojama kiekviena vartotojo akcija. Kas, kada, ką keitė, kokia buvo ankstesnė reikšmė. Jei kas nors ištrynė svarbius duomenis ar juos pakeitė, galima ne tik pamatyti, kas tai padarė, bet ir atkurti pradinę būseną.
Kaina ir naudos santykis: ar verta investuoti
Verslo programinė įranga nėra pigi. „Markus” licencija gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo modulių ir vartotojų skaičiaus. Debesų sprendimai paprastai veikia prenumeratos principu – 30-100 eurų per mėnesį vienam vartotojui. Ar tai verta?
Paskaičiuokime paprastą pavyzdį. Vidutinė buhalterė uždirba apie 1500 eurų per mėnesį. Jei gera programa sutaupo bent 20% jos laiko (o dažnai sutaupo ir daugiau), tai 300 eurų per mėnesį arba 3600 eurų per metus. Programa, kainuojanti 1000 eurų, atsipirktų per keturis mėnesius. O dar yra sumažėjusios klaidos, greitesnis aptarnavimas, geresnė kontrolė…
Tačiau yra ir paslėptų išlaidų. Diegimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo verslo sudėtingumo. Šiuo metu darbuotojai dirbs mažiau efektyviai, mokysis naujos sistemos. Reikės apmokymo – kartais tai įskaičiuota į kainą, kartais ne. Gali tekti pirkti papildomos įrangos – galingesnių kompiuterių, brūkšninių kodų skaitytuvų, fiskalinių spausdintuvų.
Mano patarimas: pradėkite nuo paprasčiausios versijos ir plėskite palaipsniui. Nebandykite iš karto įdiegti visų modulių ir funkcijų. Pradėkite nuo bazinės apskaitos, kai tai veikia sklandžiai – pridėkite sandėlį, paskui – prekybą. Taip darbuotojai turės laiko prisitaikyti, o jūs – suprasti, ko iš tikrųjų reikia.
Ateities vizija: kur link juda verslo technologijos
Žvelgiant į ateitį, matome kelias aiškias tendencijas. Pirma – mobilumas. Vis daugiau verslininkų nori valdyti savo įmonę iš telefono. Ne tik matyti ataskaitas, bet ir tvirtinti sąskaitas, keisti kainas, bendrauti su klientais. Programos tampa responsive – prisitaiko prie bet kokio ekrano dydžio.
Antra – dirbtinio intelekto gilėjimas. Ateityje programa ne tik atliks rutinines užduotis, bet ir taps verslo patarėju. „Pastebėjau, kad jūsų pelno marža šioje produktų grupėje mažėja jau trečią mėnesį. Ar norite pamatyti analizę ir rekomendacijas?” – tokių pranešimų sulauksite vis dažniau.
Trečia – blockchain technologijos. Nors dabar tai dažnai siejama tik su kriptovaliutomis, blockchain gali revoliucionizuoti verslo apskaitą. Įsivaizduokite sistemą, kurioje kiekviena finansinė operacija yra neištrinamai užfiksuota, o visos įmonės, dalyvaujančios sandoryje, mato tą pačią informaciją realiuoju laiku. Jokių nesutapimų, jokių ginčų dėl to, kas ką skolingas.
Ketvirta – IoT (Internet of Things) integracija. Jūsų sandėlio lentynos pačios žinos, kada baigiasi prekės. Gamybos įranga automatiškai praneš, kada reikia techninės priežiūros. Šaldytuvai restorane informuos apie temperatūros pokyčius. Visa ši informacija automatiškai ateis į verslo valdymo sistemą.
Lietuviškos verslo programos, tokios kaip „Markus”, irgi nesnaudžia. Jos integruoja naujas technologijas, plečia funkcionalumą, tampa vis labiau pritaikytos konkretiems verslo sektoriams. Atsiranda specializuotų versijų restoranams, statybininkams, medicinos įstaigoms – kiekviena su savo specifinėmis funkcijomis.
Galiausiai, verslo technologijos tampa ne tik įrankiu, bet ir konkurenciniu pranašumu. Įmonės, kurios sugeba efektyviai panaudoti duomenis, automatizuoti procesus ir greitai reaguoti į rinkos pokyčius, lenkia konkurentus. „Markus ir ko” – tai ne tik programa apskaitai vesti, o platforma, ant kurios statomas šiuolaikinis, technologiškai pažangus verslas. Tie, kurie tai supranta ir investuoja į tinkamus sprendimus, turi daug didesnes sėkmės šansas dinamiškoje šiandienos rinkoje.