Kaip prasidėjo 5G era Lietuvoje
Pirmieji 5G signalai Lietuvoje pradėjo sklisti 2020 metais, kai operatoriai ėmėsi eksperimentuoti su naująja technologija didžiuosiuose miestuose. Tele2 ir Telia pirmieji įjungė bandomuosius tinklus Vilniuje ir Kaune, nors tuomet tai buvo labiau technologinis demonstravimas nei realus paslaugų teikimas. Žmonės stebėjo, kaip ant stogų dygsta naujos antenos, o telefonų gamintojai skubėjo pristatyti pirmąsias 5G palaikančias modelius.
Realybė buvo tokia, kad net ir turint naujausią telefoną, 5G signalą sugauti galėjai tik keliose miesto vietose. Dažniausiai tai būdavo centrinės gatvės ar prekybos centrai, kur operatoriai norėjo parodyti technologijos galimybes. Daugelis vartotojų net nežinojo, kad jų telefonas kartais persijungia į 5G režimą, nes praktinis greičio skirtumas kasdienėje naršymo patirtyje nebuvo akivaizdus.
Kodėl 5G diegimas užtrunka ilgiau nei tikėtasi
Kai operatoriai pirmą kartą kalbėjo apie 5G, atrodė, kad viskas vyks žaibiškai. Tačiau realybė pasirodo daug sudėtingesnė. Pirmiausia, reikia suprasti, kad 5G nėra tiesiog atnaujinimas, kurį galima įdiegti į esamas antenas. Tai visiškai nauja infrastruktūra, reikalaujanti milžiniškų investicijų.
Viena didžiausių kliūčių – radijo dažnių paskirstymas. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vyko ilgi derinimai dėl to, kokie dažniai bus skirti 5G ryšiui. Kai kurie dažniai buvo užimti televizijos transliacijų ar karinių sistemų. Kol vyko šie procesai, operatoriai negalėjo pilnai plėsti tinklų. 2021 metais įvyko pirmasis dažnių aukcionas, bet ne visi operatoriai gavo norimus dažnius, o tai dar labiau komplikavo situaciją.
Antra problema – fizinė infrastruktūra. 5G signalai, ypač aukštesniuose dažniuose, sklinda trumpesniais atstumais nei 4G. Tai reiškia, kad reikia daugiau antenų, o kiekviena antena – tai leidimų gavimas, derinimai su savivaldybėmis, optinių kabelių nutiesimas. Kai kuriose vietovėse gyventojai protestuoja prieš naujų antenų statybą, nors moksliniai tyrimai rodo, kad 5G spinduliuotė yra saugi.
Kur šiandien veikia 5G Lietuvoje
2024 metų pradžioje situacija atrodo gerokai geriau nei prieš kelerius metus. Visi trys pagrindiniai operatoriai – Telia, Tele2 ir Bitė – jau turi veikiančius 5G tinklus didžiuosiuose miestuose. Vilniuje 5G signalą galima sugauti beveik visame centre, Naujamiestyje, Antakalnyje ir daugelyje kitų rajonų. Kaunas taip pat neblogai padengtas, ypač centrinėje dalyje ir prie pagrindinių magistralių.
Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje 5G taip pat veikia, nors padengimas dar nėra toks gausus. Paprastai operatoriai pirmiausiai dengia verslo centrus, universitetų kampusus ir intensyvaus žmonių srauto vietas. Jei gyveni tokiame mieste, tikimybė, kad tavo rajone jau veikia 5G, priklauso nuo to, ar esi arčiau centro, ar toliau pakraštyje.
Mažesniuose miestuose ir miesteliuose situacija įvairesnė. Kai kurie operatoriai jau pradėjo diegti 5G regionuose, bet dažniausiai tai tik atskiri bokštai pagrindinėse gatvėse. Kaimo vietovėse 5G kol kas beveik nėra, išskyrus kelis bandomuosius projektus. Čia vis dar dominuoja 4G, o kai kur net ir 3G signalas būna stipresnis.
Kas lemia 5G plitimo tempą
Operatorių investicijos yra pagrindinis veiksnys. Vienos 5G antenos įrengimas kainuoja nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt tūkstančių eurų, priklausomai nuo vietos ir technologijos. Kai reikia padengti visą šalį, kalbame apie šimtus milijonų eurų. Operatoriai planuoja šias investicijas pagal tikėtiną grąžą – pirmiausiai dengia tankiai apgyvendintas vietas, kur yra daugiau potencialių klientų.
Vartotojų paklausa taip pat svarbi. Jei žmonės neperka 5G telefonų ir nenori mokėti už brangesnius planus, operatoriams nėra prasmės skubėti su infrastruktūros plėtra. Tačiau situacija keičiasi – nauji telefonai vis dažniau palaiko 5G, o kainos mažėja. Dabar net vidutinės klasės telefonuose galima rasti 5G palaikymą, nors prieš porą metų tai buvo tik flagmanų privilegija.
Reguliavimo aplinka irgi daro įtaką. Vyriausybė ir Ryšių reguliavimo tarnyba nustato taisykles, pagal kurias operatoriai turi plėsti tinklus. Kai kuriose šalyse yra griežti reikalavimai padengti tam tikrą procentą teritorijos per nustatytą laiką. Lietuvoje šie reikalavimai egzistuoja, bet jie nėra tokie griežti kaip, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje ar Kinijoje, kur 5G plėtra vyko žaibiškai.
Technologiniai iššūkiai ir sprendimai
5G technologija naudoja kelis skirtingus dažnių ruožus, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų. Žemieji dažniai (apie 700 MHz) sklinda toli ir gerai prasiskverbia pro sienas, bet nesuteikia maksimalaus greičio. Vidutiniai dažniai (apie 3,5 GHz) yra kompromisas – geras greitis ir priimtinas padengimas. Aukštieji dažniai (mmWave, 26 GHz ir daugiau) suteikia neįtikėtiną greitį, bet veikia tik labai trumpais atstumais ir blogai prasiskverbia pro kliūtis.
Lietuvoje operatoriai daugiausia naudoja vidutinius dažnius, nes jie geriausiai tinka mūsų sąlygoms. Aukštieji dažniai kol kas naudojami tik bandomuosiuose projektuose stadionuose ar konferencijų centruose, kur reikia aptarnauti daugybę žmonių mažoje erdvėje. Žemieji dažniai naudojami kaimo vietovėse, kur svarbesnis padengimas nei greitis.
Kitas technologinis aspektas – tai vadinamasis „standalone” (SA) ir „non-standalone” (NSA) 5G. NSA variantas reiškia, kad 5G veikia kartu su 4G infrastruktūra – duomenys perduodami per 5G, bet valdymas vyksta per 4G. SA variantas – tai pilnai nepriklausomas 5G tinklas. Lietuvoje dauguma operatorių pradėjo nuo NSA, bet pamažu pereina prie SA, nes tai leidžia išnaudoti visas 5G galimybes, tokias kaip mažesnis vėlavimas ir geresnis tinklo valdymas.
Kada 5G pasieks visą Lietuvą
Jei kalbame apie pilną padengimą, kai 5G signalą galėsi sugauti bet kuriame Lietuvos kampelyje, tai dar užtruks. Operatoriai kalba apie 2027-2030 metus kaip realistišką terminą, kai 5G bus prieinamas daugumoje gyvenamųjų vietų. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviename miške ar lauke bus 5G – kaip ir dabar su 4G, bus vietų, kur signalo nebus arba jis bus silpnas.
Realu tikėtis, kad iki 2025 metų pabaigos visi didesni nei 5000 gyventojų miestai turės bent minimalų 5G padengimą. Tai reiškia, kad centrinėse gatvėse ir pagrindinėse vietose signalą sugausi, nors gali tekti paieškoti geresnės vietos. Mažesni miesteliai ir kaimai gaus 5G pamažu, greičiausiai iki 2027-2028 metų, bet čia padengimas bus ribotas.
Svarbu suprasti, kad „visoje Lietuvoje” gali reikšti skirtingus dalykus. Jei kalbame apie gyvenamąsias vietas, kur yra namai ir žmonės, tai įmanoma pasiekti gerą padengimą greičiau. Bet jei kalbame apie kiekvieną kvadratinį kilometrą, įskaitant miškus, pelkes ir neapgyvendintas teritorijas, tai nerealu ir ekonomiškai nepagrįsta.
Ką reikia žinoti prieš pereinant prie 5G
Pirmiausiai patikrink, ar tavo telefonas palaiko 5G. Ne visi modeliai tai daro, o kai kurie palaiko tik tam tikrus dažnius. Jei perki naują telefoną ir nori naudoti 5G, įsitikink, kad jis palaiko bent 3,5 GHz dažnį, nes tai pagrindinis 5G dažnis Lietuvoje. Pigūs importuoti telefonai iš Azijos kartais nepalaiko Europoje naudojamų dažnių.
Antra, pažiūrėk į savo mobilaus ryšio planą. Kai kurie operatoriai 5G įtraukia į visus planus, kiti reikalauja papildomo mokesčio arba aukštesnės kategorijos plano. Kartais 5G prieinamas tik su neribotos interneto paketais. Paskaičiuok, ar tau verta mokėti daugiau – jei daugiausia naudoji internetą namuose per Wi-Fi, galbūt 4G tau visiškai pakanka.
Dar vienas dalykas – baterijos naudojimas. 5G telefonai, ypač kai veikia 5G režimu, naudoja daugiau energijos nei 4G. Jei pastebėsi, kad baterija senka greičiau, gali telefonų nustatymuose išjungti 5G ir naudoti tik 4G. Daugelis žmonių taip ir daro, nes praktinis greičio skirtumas kasdienėje veikloje nėra didelis – naršymas, socialiniai tinklai, žemėlapiai veikia puikiai ir su 4G.
Kas pasikeis, kai 5G taps įprastu dalyku
Tikrasis 5G potencialas atsiskleis ne tik greitesniame telefonų internete. Technologija sukurta taip, kad galėtų aptarnauti milijonus įrenginių vienu metu – nuo išmaniųjų namų sistemų iki autonominių automobilių. Kai 5G tinklas bus pilnai išplėtotas, matysime naujas paslaugas, kurios dabar dar neegzistuoja arba veikia ribotai.
Pramonėje 5G jau dabar naudojamas gamyklų automatizavimui, nuotoliniam įrangos valdymui, realaus laiko stebėjimui. Lietuvoje yra keletas bandomųjų projektų, kur gamyklos naudoja privačius 5G tinklus savo teritorijoje. Tai leidžia atsisakyti kabelių, padidina lankstumą ir sumažina išlaidas.
Sveikatos sektoriuje 5G gali leisti nuotolines operacijas, kai chirurgas vienoje vietoje valdo robotą kitoje. Nors tai dar skamba kaip mokslinė fantastika, technologiškai tai jau įmanoma – problema tik infrastruktūroje ir reguliavime. Lietuvoje jau vyksta projektai, kur per 5G perduodami medicininiai vaizdai iš greitosios pagalbos į ligoninę, kad gydytojai galėtų greičiau priimti sprendimus.
Transporto srityje 5G reikalingas autonominiams automobiliams, kuriems reikia nuolat komunikuoti su kitais automobiliais ir infrastruktūra. Nors pilnai autonominiai automobiliai Lietuvos keliuose dar negreitai pasirodys, kai kurios pagalbinės sistemos jau naudoja 5G ryšį. Ateityje šviesoforai, kelio ženklai ir automobiliai galės „kalbėtis” tarpusavyje, optimizuojant eismą ir didinant saugumą.
Kelias į belaidę ateitį jau prasidėjo
5G Lietuvoje plinta pamažu, bet nuosekliai. Nors pilnas padengimas dar užtruks kelerius metus, pagrindas jau padėtas. Operatoriai investuoja, technologija tobulėja, telefonai pigsta. Jei gyveni didmiestyje, greičiausiai jau dabar gali naudotis 5G bent kai kuriose vietose. Jei esi regionuose, teks dar palaukti, bet tai laiko klausimas.
Svarbu suprasti, kad 5G nėra revoliucija, kuri įvyks per naktį. Tai evoliucija, kuri vyksta pamažu. Kaip kadaise 3G pakeitė 2G, o 4G pakeitė 3G, taip ir 5G pamažu taps nauja norma. Skirtumas tas, kad 5G galimybės yra daug platesnės nei tik greitesnis internetas telefone – tai platforma naujiems verslams, paslaugoms ir technologijoms.
Ar verta laukti, kol 5G bus visur? Nebūtinai. Jei tau reikia naujo telefono dabar, imk su 5G palaikymu – bent jau būsi pasiruošęs ateičiai. Bet jei tavo dabartinis telefonas veikia gerai, neskubėk keisti tik dėl 5G. Technologija ateis pas tave, kai ateis tinkamas laikas. O kol kas džiaukis tuo, kad Lietuva nėra atsilikusi – esame tarp pirmaujančių Europoje pagal 5G diegimo tempus, ir tai jau nemažas pasiekimas.