Kas iš tiesų yra tas 5G ir kodėl visi apie jį kalba
Penktos kartos mobilusis ryšys, arba tiesiog 5G, jau keletą metų yra viena karščiausių temų technologijų pasaulyje. Lietuvoje šis ryšys pradėjo plisti maždaug nuo 2020 metų, nors tikrasis plėtros tempas įsibėgėjo tik 2021-2022 metais. Bet kas gi iš tikrųjų yra šis 5G ir kuo jis skiriasi nuo įprasto 4G, kurį naudojame kasdien?
Paprasčiausiai tariant, 5G – tai nauja belaidžio ryšio technologija, kuri leidžia perduoti duomenis žymiai greičiau, su mažesniu vėlavimu ir galimybe prijungti daug daugiau įrenginių vienu metu. Jei 4G ryšys leido pasiekti apie 100-150 Mbps greitį realiomis sąlygomis, tai 5G teoriškai gali pasiekti net 10 Gbps. Žinoma, praktikoje skaičiai būna kuklesniai, bet vis tiek įspūdingi.
Svarbu suprasti, kad 5G nėra vien tik greitesnis internetas telefone. Tai technologija, kuri turėtų pakeisti daugelį sričių – nuo autonominių automobilių iki nuotolinio medicinos operacijų atlikimo. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kol kas daugiausia jaučiame tik spartesnį duomenų perdavimą.
Kur Lietuvoje jau galima naudotis 5G ryšiu
Lietuvoje 5G ryšio plėtra vyksta gana aktyviai, nors ir nevienodai visose vietose. Didžiausi operatoriai – „Telia”, „Bitė Lietuva” ir „Tele2″ – jau turi savo 5G tinklus, tačiau jų aprėptis labai skiriasi.
Vilnius buvo pirmasis miestas, kuriame pasirodė 5G ryšys. Dabar sostinėje 5G veikia daugelyje centrinių rajonų, verslo centrų ir gyvenamųjų kvartalų. Ypač geras padengimas yra Šnipiškėse, Žirmūnuose, senamiestyje ir Antakalnyje. Tačiau net ir Vilniuje yra vietų, kur 5G signalas silpnas arba jo visai nėra – dažniausiai tai periferiniai rajonai.
Kaunas ir Klaipėda taip pat turi nemažą 5G padengimą. Kaune ryšys veikia centre, Žaliakalnyje, Šančiuose ir kitose centrinėse miesto dalyse. Klaipėdoje 5G galima rasti senamiestyje, prie uosto ir naujuosiuose rajonuose. Mažesni miestai, tokie kaip Šiauliai, Panevėžys ar Alytus, turi tik ribotas 5G zonas, dažniausiai aplink centrus ir pagrindinius prekybos centrus.
Kaimo vietovėse 5G kol kas beveik nerasime. Operatoriai prioritetą teikia miestiems ir intensyvaus eismo magistralėms. Tiesa, kai kuriose vietose palei greitkelius A1 ir A2 jau galima pagauti 5G signalą, nors jis būna nestabilus.
Kokius greičius realiai galima pasiekti
Teorija ir praktika – tai dvi skirtingos istorijos. Operatoriai mėgsta reklamuoti fantastiškai didelius greičius, bet kasdienėje veikloje skaičiai būna žymiai kuklesniai.
Lietuvoje, naudojant 5G ryšį optimaliomis sąlygomis (geras signalas, nedaug vartotojų tinkle, tinkamas telefonas), galima pasiekti 300-600 Mbps atsisiuntimo greitį. Kai kuriose vietose, ypač šalia bazinių stočių, greitis gali šokti net iki 800-1000 Mbps. Tačiau vidutinis greitis, kurį patirs eilinis vartotojas, dažniausiai svyruoja 150-400 Mbps ribose.
Įkėlimo greitis paprastai būna mažesnis – apie 50-100 Mbps, nors gali siekti ir 200 Mbps. Tai vis tiek žymiai daugiau nei 4G, kur įkėlimo greitis retai viršija 30-40 Mbps.
Svarbus rodiklis yra ir vadinamasis „ping” arba vėlavimas. 5G ryšyje jis turėtų būti apie 10-20 milisekundžių, palyginti su 30-50 ms 4G tinkle. Praktikoje skirtumas ne visada toks akivaizdus, bet žaidžiant internetinius žaidimus ar naudojant vaizdo skambučius, šis pagerinimas tikrai jaučiamas.
Kiek kainuoja prisijungti prie 5G tinklo
Gera žinia ta, kad daugelis operatorių 5G ryšį siūlo be papildomo mokesčio. Tai reiškia, kad jei turite tinkamą telefoną ir esate 5G padengimo zonoje, galite naudotis šiuo ryšiu nemokėdami daugiau nei už įprastą planą.
„Telia” 5G ryšį įtraukia į visus savo „Neribotas” planus, kurių kainos prasideda nuo maždaug 15-20 eurų per mėnesį, priklausomai nuo akcijų ir sutarties sąlygų. Brangiausi planai su visomis privilegijomis gali kainuoti 30-40 eurų per mėnesį.
„Bitė Lietuva” taip pat nereikalauja papildomo mokesčio už 5G. Jų planai su neribotais duomenimis kainuoja panašiai – nuo 15 iki 35 eurų per mėnesį. Pigiausiuose planuose su ribotu duomenų kiekiu 5G taip pat veikia, jei tik esate padengimo zonoje.
„Tele2″ strategija panaši – 5G prieinamas visiems, turintiems tinkamą įrenginį. Jų kainos svyruoja nuo 12 iki 30 eurų per mėnesį, priklausomai nuo duomenų kiekio ir papildomų paslaugų.
Verta paminėti, kad nors pats 5G ryšys nemokamas, telefonai, palaikantys šią technologiją, paprastai kainuoja daugiau. Pigiausias 5G telefonas Lietuvoje kainuoja apie 200-250 eurų, o populiarūs modeliai dažniausiai yra 400-700 eurų kainų segmente.
Kokie telefonai palaiko 5G ir ar verta keisti
Ne kiekvienas telefonas gali prisijungti prie 5G tinklo. Reikia specialaus modemo, kuris palaiko šią technologiją. Geros naujienos yra tai, kad dauguma naujų telefonų, išleistų po 2020 metų, jau turi 5G palaikymą.
Populiariausi 5G telefonai Lietuvoje yra „iPhone” modeliai nuo iPhone 12 ir naujesnių, „Samsung Galaxy” serijos telefonai (S20 ir naujesni, A52 5G ir panašūs), taip pat „Xiaomi”, „OnePlus”, „Oppo” ir kitų gamintojų įvairūs modeliai. Net vidutinės klasės telefonai dabar dažnai turi 5G palaikymą.
Ar verta keisti telefoną vien dėl 5G? Atsakymas priklauso nuo jūsų poreikių. Jei daug laiko praleidžiate vietose, kur veikia 5G, dažnai atsisiunčiate didelius failus, žiūrite aukštos kokybės vaizdo įrašus ar žaidžiate internetinius žaidimus, tai 5G tikrai suteiks geresnę patirtį. Tačiau jei daugiausia naudojatės Wi-Fi, o mobilųjį internetą naudojate tik naršymui ir socialiniams tinklams, 4G greičio visiškai pakanka.
Svarbu ir tai, kad 5G telefonai paprastai sunkiau išeikvoja bateriją, ypač kai aktyviai naudojasi 5G ryšiu. Daugelis vartotojų net išjungia 5G telefono nustatymuose, kad pratęstų baterijos veikimo laiką.
Ar 5G ryšys tikrai saugus sveikatai
Aplink 5G technologiją sukasi nemažai mitų ir baimių. Internete galima rasti įvairiausių teorijų – nuo teiginių, kad 5G sukelia vėžį, iki visiškai absurdiškų istorijų apie viruso plitimą. Pabandykime išsiaiškinti, kas yra tiesa.
Visų pirma, 5G naudoja radijo bangas, panašiai kaip 4G, 3G, Wi-Fi ar net radijas. Šios bangos yra nejonizuojančios spinduliuotės, kas reiškia, kad jos neturi pakankamai energijos pažeisti DNR ar ląstelių. Jonizuojančią spinduliuotę skleidžia tik daug aukštesnių dažnių šaltiniai, tokie kaip rentgeno spinduliai ar ultravioletinė šviesa.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis nepriklausomų mokslinių tyrimų nepateikė jokių įrodymų, kad mobilusis ryšys, įskaitant 5G, keltų pavojų žmonių sveikatai. Radijo bangos, kurias naudoja 5G, yra žymiai silpnesnės nei tos, kurias skleidžia saulė ar net mikrobangų krosnelė.
Lietuvoje 5G tinklai veikia griežtai laikantis tarptautinių saugos standartų. Ryšio reguliavimo tarnyba kontroliuoja elektromagnetinių laukų lygius ir užtikrina, kad jie neviršytų nustatytų normų.
Kas ateityje laukia 5G Lietuvoje
5G plėtra Lietuvoje tęsiasi, ir artimiausiais metais tikimasi nemažai pokyčių. Operatoriai planuoja išplėsti padengimą į mažesnius miestus ir net kai kurias kaimo vietoves. Ypač dėmesys bus skiriamas pagrindinėms magistralėms ir populiarioms poilsio vietoms.
Tikimasi, kad iki 2025 metų 5G ryšys bus prieinamas daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių, nors pilnas šalies padengimas dar užtruks. Kaimo vietovėse 5G plėtra priklausys nuo ekonominio pagrįstumo – operatoriai investuos ten, kur yra pakankamai potencialių vartotojų.
Be spartesnio interneto telefonuose, 5G turėtų atnešti ir kitų naujovių. Jau dabar kalbama apie 5G panaudojimą pramonėje, žemės ūkyje, transporto sistemose. Lietuvoje jau vyksta bandomieji projektai, kuriuose 5G naudojamas išmaniųjų miestų sprendimams, nuotoliniam sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir kitiems tikslams.
Telefonų kainos taip pat turėtų mažėti. Jau dabar galima rasti nebrangių 5G telefonų, o ateityje ši technologija taps standartine net ir pigiausiuose modeliuose, kaip kadaise nutiko su 4G.
Ką reikėtų žinoti prieš pereinant prie 5G
Jei svarstote apie perėjimą prie 5G, verta įvertinti kelis dalykus. Pirma, patikrinkite, ar jūsų gyvenamojoje ar darbo vietoje tikrai veikia 5G ryšys. Operatoriai savo svetainėse turi padengimo žemėlapius, nors jie ne visada atspindi tikrąją situaciją. Geriausia pasitikrinti su draugais ar pažįstamais, kurie jau naudojasi 5G.
Antra, įvertinkite savo poreikius. Jei daugiausia naudojatės internetu namuose per Wi-Fi, o mobilųjį internetą naudojate retai, 5G nebus didelis privalumas. Tačiau jei dažnai keliaujate, dirbate iš įvairių vietų ar mėgstate žiūrėti vaizdo įrašus kelionėje, 5G tikrai pagerina patirtį.
Trečia, neužmirškite baterijos. 5G telefonai, aktyviai naudodami naująjį ryšį, greičiau išeikvoja bateriją. Jei tai svarbu, ieškokite telefonų su didesne baterija arba būkite pasirengę dažniau krauti.
Ketvirta, neskubėkite keisti telefono vien dėl 5G. Jei jūsų dabartinis telefonas veikia gerai ir tenkina poreikius, nėra prasmės skubėti. 5G nėra revoliucija, o evoliucija – jis geriau, bet ne būtinas.
Galiausiai, palyginkite operatorių pasiūlymus. Nors 5G dažniausiai nemokamas, planų kainos ir sąlygos skiriasi. Kartais verta pakeisti operatorių, jei kitas siūlo geresnį padengimą jūsų vietovėje ar palankesnes kainas. Nepamirškite, kad galite išlaikyti savo telefono numerį pereidami pas kitą operatorių – tai jūsų teisė pagal įstatymus.
5G Lietuvoje jau yra realybė, ne ateitis. Technologija plečiasi, kainos mažėja, o telefonai tampa prieinamesni. Ar verta į tai pereiti dabar – priklauso nuo jūsų asmeninių poreikių ir aplinkybių. Bet viena aišku: 5G pamažu tampa naująja norma, ir anksčiau ar vėliau dauguma iš mūsų juo naudosimės, net negalvodami apie tai – kaip dabar naudojamės 4G, beveik neatsimindami 3G laikų.