Kaip kondicionierius tapo buto šeimininku
Prisimenu, kaip vaikystėje vasarą tėvai tiesiog atidarydavo visus langus ir tikėdavosi, kad prapūs. Dabar į butą įeini, paspaudžia mygtuką ant pultelio, ir po kelių minučių jau galima normaliai kvėpuoti. Kondicionierius šiuolaikiniame bute – tai jau ne prabanga, o būtinybė, ypač kai vasarą termometras rodo 30 laipsnių, o nakties metu temperatūra krenta tik iki 25.
Bet kaip tas baltas dėžutė ant sienos sugeba paversti tropinius kambarius į malonią oazę? Ir kodėl vienas kondicionierius veikia tyliai kaip pelė, o kitas burzgia tarsi traktorius? Pabandykime išsiaiškinti, kaip veikia ši technologija, kuri per pastaruosius dešimtmečius tapo neatsiejama daugelio namų dalimi.
Fizikos pamoka, kuri tikrai nebus nuobodi
Kondicionieriaus veikimo principas iš esmės paprastas, nors ir skamba keistai – jis neaušina oro, o ištraukia iš jo šilumą. Taip, skirtumas yra. Įsivaizduokite, kad jūsų kambaryje yra per daug šilumos energijos, ir kondicionierius tiesiog ją paima ir išmeta lauk. Kaip tai daro? Čia ir prasideda įdomybės.
Visa sistema veikia pagal termodinamikos dėsnius, kuriuos mokykloje galbūt mokėtės, bet greičiausiai užmiršote. Pagrindinis veikėjas čia – šaldomasis agentas, specialus skystis, kuris cirkuliuoja uždarame kontūre tarp vidinio ir išorinio kondicionieriaus blokų. Šis skystis turi unikalią savybę – jis gali labai greitai garuoti ir vėl kondensuotis, o šių procesų metu arba sugeria, arba išskiria šilumą.
Vidiniame bloke (tas, kuris kabo ant sienos jūsų kambaryje) šaldomasis agentas garuoja. Garavimo metu jis sugeria šilumą iš kambario oro – todėl oras ir atvėsta. Paskui šis jau išgaravęs agentas keliauja į išorinį bloką, kur kompresorius jį suspaudžia. Suspaustas dujos vėl virsta skysčiu, o šis procesas išskiria šilumą, kuri išmetama į lauką. Ir taip ratu – skystis garuoja viduje (aušina), kondensavosi lauke (šildo), ir ciklas kartojasi.
Skaičiuojame BTU ir kilovatus
Kai renkiesi kondicionierių, pirmiausia susiduri su keistomis sąvokomis kaip BTU, kilovatai ir energijos klasės. Pardavėjai mėgsta švaistytis šiais terminais, bet iš tikrųjų viskas gana paprasta.
BTU (British Thermal Unit) rodo kondicionieriaus galią – kiek šilumos jis gali ištraukti per valandą. Lietuvoje dažniau naudojami kilovatai, bet principas tas pats. Paprastai skaičiuojama taip: vienam kvadratiniam metrui reikia apie 100 vatų šaldymo galios. Vadinasi, 20 kvadratų kambariui reiktų 2 kW kondicionieriaus. Bet čia tik apytikslė formulė.
Jei tavo kambarys atsuktas į pietų pusę ir per dieną jį kepina saulė – pridėk dar 20 procentų galios. Gyveni paskutiniame aukšte po stogu? Dar 10-15 procentų. Virtuvėje nori kondicionierių? Ten irgi reikia galingesnio, nes viryklė ir orkaitė išskiria nemažai šilumos. O jei kambarys šiaurės pusėje ir retai jame būna daug žmonių – gali rinktis silpnesnį modelį.
Energijos klasė – tai kitas svarbus dalykas. A+++ klasės kondicionierius suvartoja gerokai mažiau elektros nei B ar C klasės. Taip, jis kainuoja brangiau, bet per kelerius metus skirtumas atsipirks sumažėjusiose elektros sąskaitose. Be to, modernūs inverteriniai kondicionieriai veikia daug efektyviau nei senieji on/off tipo.
Inverteris prieš senąjį on/off
Čia tikrai verta skirti dėmesio, nes skirtumas tarp šių technologijų – kaip tarp senos „Volgos” ir šiuolaikinio automobilio. Senojo tipo kondicionieriai veikia paprastai: įsijungia visu pajėgumu, atvėsina kambarį iki nustatytos temperatūros, išsijungia, paskui vėl įsijungia. Tai kaip šviesos jungtukas – arba veikia, arba ne.
Inverterinis kondicionierius veikia protingiau. Jis nepersijunginėja, o reguliuoja savo galią pagal poreikį. Pasiekė reikiamą temperatūrą? Tiesiog sumažina apsukas ir dirba minimaliu pajėgumu, palaikydamas stabilią temperatūrą. Tai leidžia sutaupyti iki 30-40 procentų elektros energijos, o dar ir veikia tyliau, nes nėra tų nuolatinių įsijungimų ir išsijungimų.
Aš pats namuose turiu inverterinį kondicionierių, ir skirtumas tikrai jaučiasi. Naktį jis dirba taip tyliai, kad net neišgirsi, o elektros sąskaita vasarą padidėja tik kokiais 20-30 eurų, nors kondicionierius veikia beveik kasdien.
Montavimas – ne tik skylių gręžimas
Kondicionieriaus montavimas – tai ne tik pakabinti dėžutę ant sienos ir išgręžti skylę. Nuo to, kaip profesionaliai atliekamas montavimas, priklauso, kaip ilgai ir kaip efektyviai veiks tavo kondicionierius.
Pirmiausia reikia išsirinkti tinkamą vietą vidiniam blokui. Jis neturėtų pūsti tiesiog į lovą ar darbo vietą – nuolatinis šalto oro srautas gali sukelti peršalimą. Geriausia, kai oro srautas nukreiptas palei sieną arba į viršų. Taip pat svarbu, kad virš kondicionieriaus būtų bent 10-15 centimetrų laisvos vietos – jam reikia erdvės siurbti orą.
Išorinis blokas paprastai kabinamas ant fasado arba ant balkono. Čia svarbu, kad jis būtų kuo arčiau vidinio bloko – kuo trumpesnis vamzdelių traktas, tuo efektyviau veiks sistema. Maksimalus atstumas tarp blokų priklauso nuo modelio, bet paprastai neturėtų viršyti 15-20 metrų.
Pats svarbiausias montavimo momentas – vamzdelių jungimas ir sistemos užpildymas šaldomuoju agentu. Jei čia bus padaryta klaidų, kondicionierius gali visai neveikti arba greitai sugesti. Todėl tikrai neverta taupyti ir kviestis „meistro iš skelbimo už 50 eurų” – geriau mokėti normalią kainą įmonei, kuri duoda garantiją.
Šildymas žiemą – ar tai veikia?
Daugelis žmonių net nežino, kad jų kondicionierius gali ne tik vėsinti, bet ir šildyti. Ir ne, tai ne paprastas elektrinis šildytuvas – kondicionierius šildant veikia daug efektyviau. Jis tiesiog apverčia procesą: vietoj to, kad trauktų šilumą iš vidaus ir mestų lauk, jis traukia šilumą iš lauko ir perduoda į vidų.
Skamba keistai – kaip galima traukti šilumą iš šalto oro? Bet net ir esant nuliui laipsnių lauke, ore vis tiek yra šilumos energijos. Kondicionierius ją ištraukia ir „sukoncentruoja” viduje. Vienas kilovatas elektros energijos gali perduoti 3-4 kilovatus šiluminės energijos – tai daug efektyviau nei paprastas elektrinis radiatorius.
Bet yra viena problema – kai lauke labai šalta (žemiau -15°C), kondicionieriaus efektyvumas krenta. Kai kurie modeliai apskritai nebeveikia žemiau -20°C. Todėl Lietuvoje kondicionierius kaip pagrindinis šildymo šaltinis žiemą nėra geriausias pasirinkimas, bet kaip papildomas – puikiai tinka. Pavyzdžiui, rudenį ar pavasarį, kai centrinis šildymas dar neveikia arba jau išjungtas, kondicionierius puikiai sušildo butą.
Priežiūra, kuri pratęs kondicionieriaus gyvenimą
Kondicionierius nėra tas įrenginys, kurį įsimontavai ir pamiršai. Jis reikalauja reguliarios priežiūros, kitaip greitai taps dulkių ir bakterijų veisykla, o dar ir suges anksčiau laiko.
Pats paprasčiausias dalykas, kurį gali padaryti – reguliariai valyti filtrus. Tie plastikiniai tinkleliai vidiniame bloke sulaiko dulkes ir kitus nešvarumus. Juos reikėtų valyti bent kartą per mėnesį, o jei kondicionierius veikia intensyviai – dar dažniau. Tiesiog ištraukti, nuskaląsti po vandeniu, nusausinti ir įdėti atgal. Užima penkias minutes, bet labai pratęsia kondicionieriaus tarnavimo laiką.
Kartą per metus verta iškviesti specialistą, kuris atliks giluminį valymą. Jis išvalys ne tik filtrus, bet ir šilumokaičius, ventiliatorių, patikrina šaldomojo agento kiekį. Tai kainuoja apie 40-60 eurų, bet apsaugo nuo rimtesnių gedimų, kurių remontas gali kainuoti šimtus.
Išorinis blokas taip pat reikalauja dėmesio. Vasarą jame kaupiasi dulkės, žiedadulkės, net paukščių plunksnos. Kartą per sezoną verta apžiūrėti ir jei reikia – nuvalyti. Bet atsargiai – ten yra plonos aliuminės plokštelės, kurias lengva sulenkti.
Поширені проблеми та шляхи їх вирішення
Net ir gerai prižiūrimas kondicionierius kartais gali keistai elgtis. Štai keletas dažniausių problemų ir ką jos reiškia.
Jei kondicionierius veikia, bet nevėsina – greičiausiai pritrūko šaldomojo agento. Tai nutinka, kai sistemoje yra nedidelė nesandarumo vieta. Reikia kviesti specialistą, kuris ras nesandarumą, jį užsandarins ir papildys agentą. Kita galima priežastis – labai užsikimšę filtrai arba šilumokaitis. Pirmiausia pabandyk juos išvalyti.
Lašėja vanduo iš vidinio bloko? Tai reiškia, kad užsikimšo kondensato nutekėjimo vamzdelis. Kondicionierius veikdamas išskiria drėgmę, kuri turi nutekėti lauk. Jei vamzdelis užsikimšęs, vanduo lieka viduje ir pradeda lašėti. Kartais galima pabandyti išpūsti vamzdelį, bet dažniausiai reikia specialisto su įranga.
Keistas kvapas iš kondicionieriaus? Tai pelėsis ar bakterijos, kurios veisiasi drėgnoje aplinkoje. Reikia giluminio valymo su specialiais dezinfekuojančiais preparatais. Ir tai signalas, kad filtrus valai per retai.
Kondicionierius įsijungia ir iš karto išsijungia? Gali būti daug priežasčių – nuo elektronikos gedimų iki kompresoriaus problemų. Čia tikrai reikia specialisto diagnostikos.
Kai technologija tampa namų dalimi
Šiuolaikiniai kondicionieriai jau seniai nėra tik šaldymo įrenginiai. Jie tapo sudėtingomis klimato kontrolės sistemomis su daugybe funkcijų. Yra modelių su Wi-Fi, kuriuos gali valdyti telefonu iš bet kur. Grįžti iš darbo į jau atvėsintą butą? Įjunk kondicionierių iš anksto per programėlę.
Kai kurie kondicionieriai turi oro valymo funkcijas – jonizatorius, HEPA filtrus, net UV lempas bakterijoms naikinti. Tai ypač aktualu alergikams ar šeimoms su mažais vaikais. Yra modelių, kurie automatiškai reguliuoja oro srautą pagal tai, kur kambaryje yra žmonės – jie turi infraraudonųjų spindulių jutiklius ir nukreipia oro srautą ten, kur reikia.
Triukšmo lygis taip pat labai sumažėjo. Modernūs kondicionieriai veikia 20-25 decibelų lygiu – tai tyliau nei šnabždesys. Naktiniai režimai dar labiau sumažina triukšmą ir reguliuoja temperatūrą pagal miego fazes.
Bet visa ši technologija turi prasmę tik tada, kai ja protingai naudojiesi. Nereikia nustatyti 18 laipsnių, kai lauke 30 – tai ir nesveika, ir elektros švaistymas. Optimalus temperatūros skirtumas tarp vidaus ir lauko turėtų būti 5-7 laipsniai. Jei lauke 28, viduje užtenka 22-23 laipsnių.
Taip pat neverta palikti kondicionieriaus veikti tuščiame bute visą dieną. Šiuolaikiniai inverteriniai modeliai greitai atvėsina kambarį – užtenka įjungti prieš pusvalandį grįžtant. O jei turi protingąjį modelį su Wi-Fi, gali jį įjungti keliaujant namo.
Kondicionierius šiuolaikiniame bute – tai investicija į komfortą ir sveikatą. Tinkamai parinktas, profesionaliai sumontuotas ir reguliariai prižiūrimas jis tarnaus 10-15 metų, o gal ir ilgiau. Ir per tą laiką tu tikrai nepagailėsi, kad priėmei sprendimą jį įsirengti, ypač per tuos karštus vasaros vakarus, kai kaimynai kenčia nuo karščio, o tu ramiai miegi vėsiame kambaryje.