Kodėl įprastas mikrofonas nebepakanka
Prisimenu laikus, kai kompiuterio mikrofonas buvo tas mažytis skylutė nešiojamojo kraštelyje arba pigus plastikinių ausių dalykėlis. Dabar situacija pasikeitė kardinaliai – dirbame nuotoliniu būdu, kuriame turinį, bendraujame vaizdo skambučiais su draugais kitame žemyno gale. Ir staiga paaiškėja, kad garsas yra ne mažiau svarbus nei vaizdas. Niekas nenori klausyti, kaip jūsų balsas skamba tarsi iš metalinės dėžės arba nuolat nutrūkinėja.
Šiuolaikiniai mikrofonai kompiuteriui yra tikra technologijų simfonija. Nuo paprastų USB lazdelių iki profesionalių studijinių įrenginių – pasirinkimas milžiniškas. Bet kaip nepasiklysti šioje gausybėje? Pirmiausia reikia suprasti, ko jums iš tikrųjų reikia. Ar įrašinėsite podkastus, ar tiesiog norite geriau skambėti „Zoom” susitikimuose? Gal kuriate muzikos įrašus arba transliuojate žaidimu srautus? Kiekvienas scenarijus reikalauja skirtingo požiūrio.
Mikrofonų technologijų abėcėlė
Mikrofonai veikia pagal gana paprastą principą – jie paverčia garso bangas elektriniais signalais. Bet kaip tai daro, priklauso nuo technologijos. Dinaminiai mikrofonai naudoja magnetinį lauką ir judančią ritę. Kai garso bangos priverčia membraną vibruoti, ritė juda magnetiniame lauke ir generuoja elektros srovę. Šie mikrofonai yra patvarūs, atlaikantys didelius garso lygius ir nebrangūs. Tačiau jie ne tokie jautrūs kaip kondensatoriniai.
Kondensatoriniai mikrofonai veikia visai kitaip – jie naudoja dvi plokšteles, kurios kartu sudaro kondensatorių. Viena plokštelė yra nejudanti, kita – lanksti membrana, reaguojanti į garso bangas. Kai membrana vibruoja, keičiasi atstumas tarp plokštelių, o kartu ir elektrinė talpa. Šiems mikrofonams reikia maitinimo šaltinio (dažniausiai tai vadinama fantominiu maitimu), bet jie užfiksuoja kur kas daugiau detalių ir aukštesnių dažnių.
Dar yra juostiniai mikrofonai – tai tarsi dinaminių mikrofonų prabangesnė versija, naudojanti ploną metalinę juostelę vietoj ritės. Jie skamba šiltai ir natūraliai, bet yra trapūs ir brangūs. Pradedantiesiems tikrai ne pirmas pasirinkimas.
USB ar XLR – amžinasis klausimas
Čia prasideda tikrasis pasirinkimas. USB mikrofonai yra „prijunk ir naudok” sprendimas. Įkišote į kompiuterį, ir jis iš karto veikia. Viduje jau yra integruotas garso keitiklis (ADC – analog-to-digital converter), kuris paverčia analoginį signalą skaitmeniniu. Tai idealu pradedantiesiems, podkasterių, nuotolinių darbuotojų. Nereikia jokios papildomos įrangos.
XLR mikrofonai – tai profesionalų pasaulis. Jiems reikia garso sąsajos (audio interface) arba mikšerio, kuris pavers analoginį signalą skaitmeniniu ir perduos kompiuteriui. Kodėl kas nors pasirinktų sudėtingesnį kelią? Nes taip gaunate kur kas daugiau kontrolės. Galite reguliuoti įėjimo lygį, naudoti profesionalią įrangą, keisti mikrofono grandines. Jei rimtai užsiimate garso įrašymu, XLR yra kelias į priekį.
Tačiau tarp šių dviejų pasaulių nebėra tokios didelės prarjos kaip anksčiau. Kokybiški USB mikrofonai dabar gali konkuruoti su įėjimo lygio XLR sprendimais. Pavyzdžiui, „Blue Yeti” arba „Audio-Technica AT2020USB+” skamba puikiai daugumai taikymų.
Kryptingumo modeliai – ne visi mikrofonai girdi vienodai
Vienas svarbiausių dalykų, kurį žmonės dažnai ignoruoja – tai kryptingumo modelis. Tai apibrėžia, iš kokių krypčių mikrofonas uždirba garsą. Kardoidinis modelis (cardioid) yra populiariausias – jis girdi garsus priekyje ir šonuose, bet atmeta garsus iš galo. Puikiai tinka vienam žmogui kalbėti ar dainuoti, nes sumažina fono triukšmą.
Visų krypčių modelis (omnidirectional) girdi vienodai iš visų pusių. Tai naudinga, kai norite užfiksuoti kambarį atmosferą arba įrašyti kelis žmones vienu metu. Bet jei jūsų kambaryje triukšminga, tai gali būti problema.
Aštuoneto modelis (figure-8 arba bidirectional) girdi priekyje ir gale, bet ne šonuose. Tai retas pasirinkimas, dažniausiai naudojamas interviu situacijose, kai du žmonės sėdi vienas priešais kitą.
Kai kurie mikrofonai, kaip minėtasis „Blue Yeti”, leidžia perjungti tarp skirtingų kryptingumo modelių. Tai universalumas, bet kartais geriau turėti vieną gerai veikiantį modelį nei kelis vidutiniškus.
Dažnių charakteristikos ir jūsų balsas
Kiekvienas mikrofonas turi savo dažnių charakteristiką – tai rodo, kaip jis reaguoja į skirtingus garso dažnius. Žemiems balsams geriau tinka mikrofonai, kurie gerai perduoda žemus dažnius (80-250 Hz). Aukštiems balsams svarbu, kad mikrofonas tiksliai fiksuotų aukštesnius dažnius (2-4 kHz).
Daugelis mikrofonų turi taip vadinamą artimojo efektą (proximity effect) – kai esate labai arti mikrofono, žemi dažniai sustiprėja. Tai gali suteikti jūsų balsui šiltumo ir gilumo, bet per daug gali skambėti dunkiai. Profesionalūs diktoriui radijuje tai naudoja savo naudai, bet podkasteriai kartais per daug priartėja ir skamba nenatūraliai.
Kai kurie mikrofonai turi integruotus filtrus – žemų dažnių filtras (high-pass filter) pašalina nenorimą dundesį, o deesseris sumažina aštrų „s” ir „š” garsų. Tai naudingi įrankiai, bet geriau išmokti teisingai kalbėti į mikrofoną nei pasikliauti tik technologija.
Praktiniai patarimai renkantis
Pirma, nustatykite biudžetą. Galite gauti priimtiną USB mikrofoną už 50-80 eurų („Fifine K669″ arba „Samson Q2U”). Vidutinės klasės sprendimai kainuoja 100-200 eurų („Blue Yeti”, „Audio-Technica AT2020USB+”, „Rode NT-USB”). Profesionalūs XLR mikrofonai su sąsaja gali kainuoti nuo 200 iki kelių tūkstančių eurų.
Antra, pagalvokite apie savo aplinką. Jei dirbate triukšmingame kambaryje ar bendrabučio kambaryje, jums reikia mikrofono su siauru kryptingumu ir gera triukšmo slopinimo funkcija. Jei turite akustiškai apdorotą kambarį, galite rinktis jautresnius kondensatorinius mikrofono.
Trečia, apsvarstykite mobilumą. USB mikrofonai paprastai lengvesni ir kompaktiškesni. Jei dažnai keliaujate ar dirbate skirtingose vietose, tai svarbu. XLR sistema su sąsaja ir kabeliais yra stacionari.
Ketvirta, perskaitykite atsiliepimus, bet būkite kritiški. Daugelis žmonių neturi palyginimo taškų. Jei galite, nueikite į parduotuvę ir išbandykite mikrofono patys. Įrašykite savo balsą ir pasiklausykite ausine.
Papildoma įranga, kuri daro skirtumą
Mikrofonas yra tik pradžia. Stovas ar laikiklis yra būtinas – niekas nenori laikyti mikrofono rankoje valandų valandas. Yra stalo stovai, grindų stovai ir svirtiniai stovai. Svirtinis stovas („boom arm”) yra puikus pasirinkimas, nes leidžia lengvai pozicionuoti mikrofoną ir atlaisvina stalo vietą.
Pop filtras arba vėjo apsauga sumažina sprogstančius „p” ir „b” garsus. Tai pigus priedas (5-15 eurų), bet daro didelį skirtumą. Profesionalesnis variantas – putų guma ant mikrofono arba metalinis pop filtras.
Smūgių amortizatorius (shock mount) izoliuoja mikrofoną nuo vibracijos ir smūgių. Jei spaudote klaviatūrą ar stumdote daiktus ant stalo, tai būtina. Mikrofonas pakabintas elastiniuose lynuose neužfiksuos šių mechaninių triukšmų.
Akustinė apdaila kambario – tai didžiausia investicija, bet ir didžiausias skirtumas. Nebūtinai reikia profesionalių putų plokščių. Kilimai, užuolaidos, knygų lentynos, minkšti baldai – visa tai sugeria garso atspindžius ir pagerina įrašo kokybę. Kai kurie žmonės naudoja mikrofono izoliavimo skydus – tai putų konstrukcijos už mikrofono, kurios sugeria atspindžius iš galo.
Programinė įranga ir nustatymai
Turėti gerą mikrofoną nepakanka – reikia jį teisingai sukonfigūruoti. Operacinėje sistemoje nustatykite tinkamą įėjimo lygį. Per žemas lygis reikš, kad turėsite stipriai padidinti garsą vėliau, o tai sukels triukšmą. Per aukštas lygis sukels iškraipymus (clipping). Idealus lygis – kai garsiausiose vietose signalas pasiekia apie -12 dB iki -6 dB.
Daugelis mikrofonų ateina su savo programine įranga, kuri leidžia reguliuoti įvairius parametrus. „Blue Yeti” turi „Logitech G Hub”, „Elgato Wave” turi „Wave Link” ir taip toliau. Šios programos leidžia reguliuoti stiprinimą, EQ, kompresija, triukšmo vartus.
Jei įrašinėte ar transliuojate, naudokite specialią programinę įrangą kaip „OBS Studio” (nemokama), „Adobe Audition”, „Audacity” (nemokama) arba „Reaper”. Šios programos siūlo kur kas daugiau galimybių nei paprastas įrašymas per operacinę sistemą.
Išmokite naudoti pagrindinius garso efektus. Triukšmo vartai (noise gate) nutildo mikrofoną, kai nekalba. Kompresorius išlygina garso lygius – tylesnės dalys tampa garsesnės, garsesnės – tylesnės. EQ (ekvalaizeris) leidžia reguliuoti dažnius – pavyzdžiui, sumažinti žemus dažnius, jei skambate per dunkiai.
Kai mikrofonas jau namuose – pirmieji žingsniai
Gavę naują mikrofoną, nepulkite iš karto transliuoti ar įrašinėti svarbaus turinio. Skirkite laiko eksperimentams. Išbandykite skirtingus atstumus nuo mikrofono – paprastai optimali vieta yra 15-30 cm. Per arti – gaunate artimojo efektą ir girdite kiekvieną kvėpavimo garsą. Per toli – garsas skamba tolimas ir atspindintis.
Išbandykite skirtingus kampus. Kai kurie mikrofonai geriau skamba, kai kalba šiek tiek į šoną, o ne tiesiai į membraną. Tai sumažina sprogstančius garsus ir šnypštimą.
Įrašykite save ir pasiklausykite ausinėmis, ne per kompiuterio garsiakalbius. Ausinės atskleis visas detales – triukšmą, atspindžius, iškraipymus. Palyginkite su profesionaliais podkastais ar vaizdo įrašais. Kokių skirtumų girdite? Ar jūsų balsas skamba natūraliai?
Nebijokit prašyti grįžtamojo ryšio. Padarykite bandomąjį skambutį su draugu ir paklauskite, kaip skamba. Kartais mes patys girdime save kitaip nei kiti.
Ir paskutinis dalykas – būkite kantrūs. Reikia laiko priprasti prie naujo mikrofono ir išmokti jį naudoti optimaliai. Pirmieji įrašai gali skambėti keistai, bet tai normalu. Su praktika ateis ir kokybė.
Garsas, kuris veikia jus
Geras mikrofonas nėra prabanga – tai investicija į jūsų profesionalų įvaizdį, turinio kokybę ir komunikacijos efektyvumą. Nesvarbu, ar esate podkasteris, srautų transliuotojas, nuotolinis darbuotojas ar muzikantas – žmonės jus vertins pagal tai, kaip skambate. Prastas garsas verčia žmones išjungti vaizdo įrašą ar palikti susitikimą su galvos skausmu.
Gera žinia ta, kad nebereikia išleisti tūkstančių eurų, kad gautumėte profesionalų skambesį. Šiuolaikiniai USB mikrofonai už 100-150 eurų su tinkamais nustatymais ir šiek tiek akustine apdaila gali skambėti nuostabiai. Svarbiausia – suprasti savo poreikius, pasirinkti tinkamą technologiją ir skirti laiko mokytis.
Mikrofonų pasaulis gali atrodyti sudėtingas, bet iš tikrųjų tai tik dar vienas įrankis jūsų arsenale. Kaip ir su bet kokiu įrankiu, svarbu ne turėti brangiausią, o žinoti, kaip naudoti tai, ką turite. Pradėkite su tuo, ką galite sau leisti, mokykitės, eksperimentuokite ir tobulėkite. Jūsų ausys ir jūsų auditorija jums padėkos.