Kodėl apskritai reikia galvoti apie sniego valytuvo tipą
Kai žiūri pro langą ir matai, kad per naktį prisnigo tiek sniego, jog net mašinos nebematyti, tuomet supranti – be normalaus sniego valytuvo neišsiversi. Bet štai problema: parduotuvėse matai ir elektrinius, ir benzininius modelius, o pardavėjai kiekvienas giria savo. Vienas sako, kad elektrinis tylus ir patogus, kitas tvirtina, kad be benzininio rimtam darbui nė nekalbėk.
Tiesą sakant, abu variantai turi savo vietą, tik reikia suprasti, kur ir kam kuris tinka. Elektrinis sniego valytuvas veikia kaip didelis plaukų džiovintuvas – elektros varikliu sukasi sraigtas arba mentelės, kurios išmeta sniegą į šoną. Benzininis gi turi tikrą vidaus degimo variklį, panašų kaip žoliapjovėje, tik daug galingesnį. Ir čia prasideda visos tos skirtybės, kurias verta išsiaiškinti prieš lendant į piniginę.
Kaip veikia elektrinis modelis ir kam jis skirtas
Elektrinis sniego valytuvas yra gana paprastas įrenginys. Jį įjungi į rozetę (arba kai kuriuos modelius maitina akumuliatorius), paspaudžiamas mygtukas, ir elektros variklis pradeda sukti arba vieną didelį sraigą, arba keletą mažesnių menčių. Šis besisukantis mechanizmas griebia sniegą ir išmeta jį per specialų kanalą į šoną. Principas paprastas kaip grybas, bet veikia.
Laidinius modelius riboja vienas dalykas – laidas. Jei tavo kiemas 50 metrų ilgio, tai reikės tikrai ilgo ilgintuko, o ir tai gali nepakakti. Dažniausiai tokie valytuvai tinka nedideliems kiemeliam, takeliam nuo namų iki garažo ar įėjimui prie daugiabučio. Jie puikiai susidoroja su šviežiu, pūriu sniegu, kurio sluoksnis iki 20-30 centimetrų. Bet jei sniegas jau suspėjo apleisti, suledėti ar virsti tokia kieta mase, elektrinis modelis pradės kankintis.
Akumuliatoriniai variantai atsirado vėliau ir suteikė daugiau laisvės. Nebereikia tempti laido, bet čia kyla kita problema – akumuliatorius šaltyje greičiau išsikrauna. Jei lauke minus 15, tai akumuliatorius, kuris normaliai turėtų veikti 40 minučių, gali išsikrauti per 25. Tai svarbu žinoti planuojant darbą.
Benzininio valytuvo konstrukcija ir galimybės
Benzininis sniego valytuvas – tai jau rimtas įrankis. Viduje ūžia tikras benzininis variklis, dažniausiai nuo 5 iki 15 arklio jėgų, priklausomai nuo modelio. Šie varikliai būna dviejų tipų: dvitaktis arba ketuртaktis. Dvitaktis paprastesnis, lengvesnis, bet triukšmingesnis ir daugiau teršia. Ketuртaktis sudėtingesnis, bet tyliau dirba ir ekonomiškesnis.
Tokių valytuvų konstrukcija sudėtingesnė. Turi ne tik sraigą priekyje, kuris griebia sniegą, bet ir papildomą išmetimo sraigą viduje, kuris tą sniegą išspaudžia per kanalą. Dėl to benzininiai modeliai gali mesti sniegą 10-15 metrų, kai tuo tarpu elektrinis paprastai meta tik 3-5 metrus. Kai vali didelį plotą, šis skirtumas tampa labai svarbus – nereikia kelis kartus valytis tų pačių vietų.
Benzininiai valytuvai turi ir kitų privalumų. Jie gali susidoroti su bet kokio tipo sniegu – ar tai būtų pūrus šviežias, ar senas suledėjęs, ar net ledo gabalai. Kai kurie modeliai turi net pavarą ant ratų, tai reiškia, kad pats valytuvas važiuoja pirmyn, tau tereikia jį vairuoti. Tai labai palengvina darbą, ypač jei reikia valyti ilgą privažiavimą.
Praktinis naudojimas ir kasdienybė
Dabar pažiūrėkime, kaip visa tai atrodo realiame gyvenime. Tarkime, gyveni name su nedideliu kiemu ir privažiavimu apie 10 metrų. Sniego paprastai prisninga vidutiniškai, gal kartą per savaitę žiemą. Tokiam atvejui elektrinis valytuvas bus idealus. Ištraukei jį iš garažo, įjungei į rozetę, ir per 15 minučių viskas švaru. Jokio benzino kvapų, jokio variklių šildymo žiemą, jokių alyvų keitimų.
Bet jei tavo situacija kitokia – didelis kiemas, ilgas privažiavimas, o gal net padedi kaimynams ar vali nedidelę automobilių aikštelę – tada benzininis tampa būtinybe. Elektrinis tiesiog neturės nei galios, nei ištvermės tokiam darbui. Be to, benzininiu gali dirbti bet kur, net toli nuo pastatų, kur elektros rozetės nė kvapo.
Yra dar vienas aspektas – saugojimas ir priežiūra. Elektrinį valytuvą tiesiog įstumi į garažą ir užmiršti iki kito sniego. Benzininiam reikia daugiau dėmesio. Prieš žiemą patikrinti alyvą, įpilti šviežio benzino, patikrinti žvakę. Pasibaigus sezonui – išleisti benziną arba įpilti stabilizatoriaus, kad variklis nesugestų per vasarą. Tai ne raketų mokslas, bet vis tiek reikia laiko ir bent minimalių žinių.
Kaina ir eksploatacijos išlaidos
Kalbant apie pinigus, elektrinis sniego valytuvas pradžioje atrodo kaip aiškus nugalėtojas. Normalų laidinį modelį gali nusipirkti už 150-300 eurų. Akumuliatorinis kainuos brangiau – 300-500 eurų, o kartais ir daugiau, ypač jei nori gerą akumuliatorių su ilgu veikimo laiku. Benzininiai prasideda nuo 400-500 eurų už paprasčiausius modelius, o galingesni gali kainuoti ir 1000-2000 eurų.
Bet čia tik pradžia. Eksploatuojant elektrinį, moki tik už elektrą, o tai iš esmės centai. Benzininiam reikia benzino, alyvos, kartais žvakių keitimo, oro filtrų. Per sezoną gali išleisti 50-100 eurų priklausomai nuo to, kiek daug vali. Tai nėra milžiniška suma, bet vis tiek daugiau nei su elektriniu.
Yra dar vienas skaičiavimas – ilgaamžiškumas. Geras benzininis valytuvas, jei tinkamai prižiūrimas, gali tarnauti 15-20 metų. Elektrinis paprastai veikia 5-10 metų, o akumuliatorinių baterijos gali reikalauti keitimo po 3-5 metų, o naujas akumuliatorius kartais kainuoja beveik tiek, kiek pusė naujo valytuvo. Tai irgi verta įskaičiuoti į bendrą kainą.
Triukšmas, aplinkosauga ir kaimynai
Jei gyveni tankiai apgyvendintoje vietoje, triukšmo klausimas nėra juokai. Elektrinis sniego valytuvas dirba gana tyliai – skleidžia apie 70-80 decibelų triukšmą, tai maždaug kaip dulkių siurblys. Gali ramiai valyti sniegą sekmadienio rytą 7 valandą, ir kaimynai turbūt net nepaburs.
Benzininis gi ūžia kaip motociklas – 95-105 decibelai. Tai jau gerokai garsiau, ir tikrai pažadinsi visus aplinkinius, jei pradėsi darbą anksti ryte. Kai kuriose vietose net yra taisyklės, kada leidžiama naudoti triukšmingus įrankius. Tai tikrai verta pasitikrinti savo savivaldybėje.
Aplinkosaugos požiūriu elektrinis irgi laimi. Jokių išmetamųjų dujų, jokio benzino kvapų. Tiesa, elektra irgi kažkaip gaminama, bet bent jau tu pats tiesiogiai nieko neteršsi. Benzininis variklis, ypač dvitaktis, išmeta nemažai teršalų. Šiuolaikiniai ketuртakčiai variklia švariesni, bet vis tiek negali lygintis su elektriniu.
Kokias klaidas žmonės daro rinkdamiesi
Dažniausia klaida – pirkti per silpną įrankį savo poreikiams. Žmogus pamato pigų elektrinį valytuvą akcijoje, nuperka, o paskui stebisi, kodėl jis nesusidoroja su 40 centimetrų sniego sluoksniu privažiavime. Arba atvirkščiai – nusiperka galingą benzininį modelį su savaeige pavara vien tam, kad nuvalyti 5 kvadratinių metrų takelį prie durų. Tai kaip pirkti sunkvežimį, kad nuvažiuoti į parduotuvę už kampo.
Kita problema – nežiūrėti į sniego išmetimo kanalą. Pigūs modeliai dažnai turi plastmasinius kanalus, kurie šaltyje tampa trapūs ir lengvai lūžta. Geriau rinktis metalinį kanalą, nors tai ir kainuoja šiek tiek daugiau. Taip pat svarbu, ar kanalas reguliuojamas – gali nukreipti sniegą ten, kur nori, o ne kur jam patinka.
Dar viena klaida su akumuliatoriniais modeliais – pirkti valytuvą be atsarginio akumuliatoriaus. Vienas akumuliatorius gali neužtekti visam darbui, o laukti, kol jis įsikraus, kai lauke šąla ir dar sninga, nėra malonu. Geriau iš karto įsigyti antrą akumuliatorių, nors tai ir padidina pradinę investiciją.
Ką reikia žinoti prieš perkant ir kaip išsirinkti tinkamą
Pirmiausia įvertink savo realius poreikius. Kiek kvadratinių metrų tau reikia valyti? Koks paprastai būna sniego sluoksnis? Kaip toli nuo elektros rozetės? Ar turi kur laikyti benzininį valytuvą ir ar nori su juo vargti? Atsakymai į šiuos klausimus jau daug ką pasako.
Jei vali iki 100 kvadratinių metrų, sniego būna iki 20 cm, ir viskas netoli nuo elektros – elektrinis puikiai tiks. Jei plotas didesnis, sniego daug, ar reikia valyti toli nuo namų – reikia benzininio. Tai paprasta logika, bet žmonės dažnai ją ignoruoja.
Perkant žiūrėk į konkrečius parametrus. Valymo plotis – kuo platesnis, tuo greičiau dirbsi, bet sunkesnis bus valytuvas. Paprastai 50-55 cm pakanka namų ūkiui. Variklio galia – elektriniam pakanka 1,5-2 kW, benzininiam namams tinka 5-8 AG. Sniego išmetimo atstumas – bent 5 metrai elektriniam, 10 metrų benzininiam.
Nepamirštk papildomų funkcijų. LED žibintai praverčia, jei vali tamsiu paros metu. Šildomi rankenos – tikras palaiminimas šaltomis dienomis. Savaeigė pavara benzininiams modeliams labai palengvina darbą, ypač jei reikia stumti sunkų įrankį per gilų sniegą. Tai ne būtini dalykai, bet tikrai padaro darbą malonesnį.
Kai sniegas jau krinta ir reikia veikti
Galiausiai, nesvarbu, ar pasirinkai elektrinį, ar benzininį – svarbu mokėti juo naudotis. Geriausia valyti sniegą, kol jis dar šviežias ir pūrus. Kuo ilgiau lauki, tuo sniegas labiau suspaudžiamas, ypač jei kas nors vaikšto ar važinėja per jį. Supresuotas sniegas daug sunkiau valyti bet kuriuo valytuvu.
Valk sluoksniais, jei sniego daug. Geriau pravažiuoti du kartus, nuimant po 15 cm, nei bandyti iškart nuvalyti 30 cm. Taip ir valytuvas mažiau kenčia, ir darbas greičiau eina. Sniegą met į vėjo pusę, kad jis nenešiotų atgal ant jau nuvalyto ploto – atrodo akivaizdu, bet pradedantieji dažnai apie tai pamiršta.
Elektrinį valytuvą saugok nuo drėgmės ir vandens. Nors jie dažniausiai turi tam tikrą apsaugą, bet vis tiek geriau nerizikuoti. Benzininį prieš pradedant darbą šaltą rytą, leisk varikliui sušilti kelias minutes tuščiąja eiga. Taip jis ilgiau tarnaus ir geriau dirbs.
Ir pats svarbiausias patarimas – neskubėk. Sniego valymas nėra lenktynės. Geriau dirbti ramiai ir saugiai, nei skubėti ir susiž eisti ar sugadinti įrankį. Apsirengk šiltai, pasiimk vandens, ir darbuokis savo tempu. Sniegas niekur nedingo, jei pailsėsi minutę.
Tad štai taip – elektrinis ar benzininis sniego valytuvas nėra klausimas, kuris turi vieną teisingą atsakymą. Kiekvienas turi savo vietą, savo privalumus ir trūkumus. Svarbu suprasti savo poreikius ir rinktis atitinkamai. Tuomet žiema nebebus tokia baugi, o sniego valymas gali net tapti gana maloniu užsiėmimu – bent jau kol neprišals pirštų.