Kristupas Tydis buvo dešimties metų, kai pirmą kartą išardė variklį. Karbiuratorius – mechanizmo blokas, kuris tiekia kuro ir oro mišinį benzininiam varikliui ir padeda uždegti – buvo netvarkoje. Jis buvo užsikimšęs storais sustingusio kuro ir dulkių sluoksniais. Tydis pamatė problemą ir turėjo šalia keletą įrankių bei degančią smalsumą, kaip šis daiktas veikia ir ką jis gali padaryti, kad jį sutaisytų. Tai greitai virto bandymu „sukurti savotišką Frankenšteino variklį“ iš daugelio išmestų benzininių variklių dalių. Jis išardė dundėjantį mechanizmą dalimis, kol rado kaltininkus, tada užpylė karbiuratorių benzinu, po to vandeniu ir indų plovikliu, ir išvalė jį dantų šepetėliu. Karbiuratorius blizgėjo ir stovėjo ant jo lentynos, kol jis jį pardavė kažkam, ieškančiam tinkamos dalies.
Nuo tada Tydis ir toliau jautė potraukį išardyti daiktus rankomis, pamatyti, kaip jie veikia, ir, tikėkimės, padaryti juos geresnius. Greitai jis suprato, kad ne visada taip lengva tiesiog džiaugsmingai išardyti kažką. Produktų taisomumas yra problema, kuri kyla į paviršių. Tokios organizacijos kaip iFixit ir PIRG kovoja už tai, kad produktai būtų lengviau taisomi JAV, Kanadoje ir visame pasaulyje. Europos Sąjunga pastaraisiais metais priėmė teisės aktus, kurie verčia įmones leisti vartotojams taisyti savo įrenginius. Šios pastangos paskatino tokias įmones kaip Apple ir Samsung įgyvendinti taisymo programas, kurios palengvina klientams taisyti savo telefonus, planšetinius kompiuterius ir kitą smulkią elektroniką. Vis dėlto žmonės kasdien sukuria astronominį kiekį atliekų, daugiausia dėl to, kad mes linkę išmesti sulūžusius daiktus, o ne bandyti juos perdirbti ar taisyti.
https://techremontas.lt/kompiuteriu-remontas/
Tydis nori padėti šiam procesui ir pradėti nuo šaltinio: sutelkiant dėmesį į produktų dizainą ir bandant pateikti sistemą, kaip tai galima nukreipti į labiau taisomą kryptį. Nuo to laiko, kai išardė pirmąjį variklį, Tydis sutelkė dėmesį į daiktų taisymą per savo inžinerijos ir akademinę karjerą. Jis studijavo mechaninę inžineriją Kembridžo universitete ir toliau mokė inžinerijos bei dirbo projektuose mokyklose Vokietijoje, Rusijoje ir MIT Lauko ir kosmoso robotikos laboratorijoje Kembridže, Masačusetse. Dabar, būdamas 42 metų, Tydis vadovauja savanorių taisymo dirbtuvėms Vilniuje, Lietuvoje. Tai nėra verslas, tiesiog erdvė, kurioje jis gali meistrauti arba padėti kitiems taisyti jų lempas, sunkvežimius ir skrudintuvus.
Po daugelio metų tose dirbtuvėse Tydis suformulavo keletą didelių idėjų, kaip kurti labiau taisomus produktus. Tydis tikisi įkvėpti produktų dizainerius sutelkti dėmesį į ilgalaikių produktų kūrimą nuo pat pradžių. Tai yra siekis, kurį jis supranta po karjeros, kurioje kūrė produktus ir matė, koks atliekų švaistymas yra šis procesas. Problema yra ta, kad produktų dizaineris turi pateikti produktą rinkai už tam tikrą kainą ir pagal tam tikrą vystymo biudžetą, o tai, ką jie turi prioritetizuoti, ne visada virsta ilgalaikiu galutiniu produktu. Mechanikos inžinieriai, kuriantys produktą, gali jaustis, kad jie yra traukiami į daugelį skirtingų krypčių, sako Tydis, daugiausia dėmesio skiriant vartotojų pageidavimams, gamybos greičiui ir išlaidų mažinimui. Dizainas su taisymo galimybe dažnai pamirštamas.
„Nors yra visos šios organizacijos, kurios palaiko individualų taisytoją, norintį tai daryti savo virtuvės stalu, nėra daug, kas palaikytų produktų dizainerį“, sako Tydis. „Pradėjau galvoti, na, kaip tai padaryti? Kaip iš tikrųjų paversti tai strategija, padedančia produktų dizaineriams sukurti kažką lengvai taisomo?“ Šis galvosūkis išsivystė į sistemą, kurią Tydis vadina Robust. Kiekviena raidė reiškia idealą dizaino procese, kurį Tydis mano, kad tai padėtų kurti produktus, kurie būtų tvirtesni, atviri, subalansuoti, naudingi, patenkinantys ir transformuojantys.
Verta išskaidyti šią filosofiją. Tvirtas reiškia pastangas užtikrinti, kad produkto dalys būtų mažiau linkusios sugesti. Atviras, teoriškai, reikalauja, kad įrenginiai būtų lengviau prieinami, jei reikia taisymo. Tai galėtų reikšti, kad kavos puodą būtų lengviau išardyti, arba tai galėtų būti Apple sprendimas naudoti kitokio tipo klijus, kurie palengvina baterijų keitimą iPhone 16. Subalansuotas reiškia skirti vienodą laiką ir dėmesį produkto komponentams, taip pat testuoti silpnas vietas.
„Problema nėra tiek analizė, kurią šios įmonės paprastai gerai atlieka, bet iš tikrųjų nežinojimas, kaip žmonės ketina piktnaudžiauti daiktais“, sako Tydis. „Visada norite pakviesti žmones į savo dizaino ir prototipų kūrimo procesą, kad jie sakytų, taip, pabandykite tai sulaužyti. Ar galite tai sulaužyti? Ar tai atrodo kaip geras produktas? Ir, žinote, mokykitės iš to ir tada atlikite keletą pakeitimų.“ Paskutiniai trys terminai – Naudingas, Patenkinantis ir Transformuojantis – reiškia inherentinę vertę, kurią vartotojas mato produkte. Kažkas, kas yra pigus ir prastai pagamintas, gali atlikti darbą, bet mažai tikėtina, kad įkvėps kokią nors aistrą produktui ar privers jus norėti jį laikyti. Tydis tikisi, kad žmonės, taisydami produktus, taps labiau prisirišę prie jų.
Tydžio sistema buvo įkvėpta tokių mąstytojų kaip Raymondas Loewy, prancūzų pramonės dizaineris, kurio svarba XX a. pradžioje lėmė, kad jis buvo vadinamas „pramonės dizaino tėvu“, ir išradėjų kaip Haris Fergusonas, kuris yra pripažintas modernios žemės ūkio traktoriaus kūrėju. Jis taip pat cituoja knygas, tokias kaip Dieterio Rams’o „Dešimt geros dizaino principų“, norėdamas sukurti sistemą, kuri padėtų paaiškinti, kas daro gerą taisomą įrenginį.
Tačiau daugiau nei bet kas, Tydžio sistema buvo sukurta iš gyvenimo patirties. Lietuvoje ištekliai dažnai yra ribotesni nei tokiose vietose kaip JAV. Tydis pasakoja istoriją apie kaimyną, kuris turėjo sulūžusį kirvį, bet gyveno 250 kilometrų nuo techninės įrangos parduotuvės. Vietoj to, kad pirktų naują, jis buvo priverstas improvizuoti ir tai padarė, nupjaudamas metalo gabalą nuo savo sunkvežimio, suvirindamas jį prie kirvio galvos ir galandindamas. „Tai yra kažkas, kur manau, kad kuo daugiau pinigų turite ir kuo turtingesnis gyvenimo būdas, tuo mažiau spaudimo yra daryti tokius dalykus“, sako Tydis. „Taigi dažnai matote daugiausiai išradingumo tose vietose, kur yra mažiausiai turto.“
Tai tampa sunkiau padaryti, jei produktai nėra sukurti ilgalaikiam naudojimui; dauguma daiktų, parduodamų JAV ir visame pasaulyje, atrodo vienkartiniai. Kitas pagrindinis teisės taisyti argumentas yra kova prieš planuotą pasenimą. Produktai, kurie gaminami pigiai, su ketinimu, kad jie tarnaus tik keletą metų, kol jums reikės juos pakeisti, yra priešingybė tam, ką palaiko taisymo entuziastai kaip Tydis. Jis taip pat skeptiškai vertina idėją apie produktą, kuriam reikia nuolatinių atnaujinimų. Yra tam tikra nerimo rūšis, kuri kyla su produktu, kuris žada ribotą kiekį nemokamų atnaujinimų. Tydis sako, kad jis tiesiog išjungia juos visus.
„Kol kas nieko baisaus man neatsitiko“, sako Tydis. „Tai nėra taip, kad mano kompiuteris sprogo ar mano kavos aparatas mane pasmaugė ar kažkas panašaus.“ Tai gali būti ne tas atvejis su kažkuo, kaip kompiuteris ar telefonas, kuriam reikia saugumo atnaujinimų, bet Tydis nerimauja dėl besiplečiančių funkcijų, kurios gali priversti dizainerius sutelkti dėmesį į naujas, mažiau esmines funkcijas, aukojant dalis, kurios daro produktą tvirtesnį. Jis cituoja kažką panašaus į daug kritikuotą Juicero ar LG skaidrų šaldytuvą kaip produktus, kurie sutelkia dėmesį į nereikalingas funkcijas daugiau nei tai, kas iš tikrųjų padeda jam veikti.
Tydis tiki taisymo savo rankomis galia kaip savotišku dizaino, taisymo ir meilės ciklu. Jei pataisote kažką, galite jausti papildomą prisirišimą prie jo, nes įdėjote pastangų. Ir padaryti lengviau atlikti tuos taisymus iš pradžių galėtų paskatinti jus laikyti daiktus ilgiau. „Žmonės randa labai patenkinančiu paimti kažką, kas yra sulūžęs ir iš esmės neturi vertės, ir tada išmokti, kaip tai veikia“, sako Tydis. „Galbūt pritvirtinti keletą gana pigių atsarginių dalių ir tada atkurti produkto vertę tiek jo naudingumo, tiek pinigų, kuriuos jie į jį investavo, atžvilgiu.“