Kodėl studijinės ausinės nebūtinai turi kainuoti kaip naudotas automobilis
Kai pradedi kurti muziką, įrašinėti podkastus ar tiesiog nori geriau girdėti, ką darai su garsu, greitai susiduri su realybe – profesionalios studijinės ausinės gali kainuoti šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų. Bet štai gera žinia: nebūtinai reikia parduoti inkstą, kad gautum priimtiną garso kokybę. Šiandien rinkoje yra tikrai solidžių biudžetinių variantų, kurie leidžia dirbti su garsu gana profesionaliai.
Studijinės ausinės skiriasi nuo paprastų klausymosi ausinių vienu esminiu dalyku – jos nesigražina. Tai gali skambėti keistai, bet būtent tai ir yra jų stiprybė. Kol įprastos vartotojų ausinės prideda bosų, paryškina aukštus dažnius ir daro viską, kad muzika skambėtų „gražiau”, studijinės ausinės tiesiog parodo tiesą. O kai dirbi su garsu, tau reikia būtent tiesos, net jei ji kartais skamba nuobodžiai.
Kaip studijinės ausinės iš tikrųjų veikia
Ausinių veikimo principas iš esmės nėra sudėtingas – tai tiesiog maži garsiakalbiai, priglausti prie ausų. Bet detalės čia labai svarbios. Studijinėse ausinėse naudojami specialiai parinkti garsiakalbių elementai (vadinamieji „driver’iai”), kurie turi kuo plokščiausią dažnių charakteristiką. Tai reiškia, kad 100 Hz dažnio garsas bus grojamas tokiu pat garsu kaip 1000 Hz ar 10000 Hz.
Daugelis biudžetinių studijinių ausinių naudoja dinaminius driverius – tai pats paprasčiausias ir pigiausias būdas gaminti ausines. Veikia tai maždaug taip pat kaip įprastas garsiakalbis: elektros signalas priverčia magnetą judėti, o tas magnetas juda su membrана (plona plėvele), kuri stumdo orą ir sukuria garso bangas. Skirtumas tarp pigių ir brangių studijinių ausinių dažnai slypi būtent šios membranos medžiagoje ir konstrukcijoje.
Brangesnėse ausinėse gali būti naudojami planarinio magnetinio tipo driveriai ar net keli driveriai skirtingiems dažnių diapazonams, bet biudžetiniame segmente beveik visada rasite dinaminius driverius. Ir tai visiškai gerai – jie puikiai atlieka savo darbą, jei tinkamai suprojektuoti.
Kokie yra pagrindiniai studijinių ausinių tipai
Studijinės ausinės skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: atvirojo ir uždarojo tipo. Šis skirtumas iš tikrųjų labai svarbus ir turi didelę įtaką tam, kaip jas naudosi.
Uždarojo tipo ausinės turi hermetiškai uždarytus garsiakalbių korpusus. Jos izoliuoja nuo išorinio triukšmo ir neleidžia garsui išeiti į išorę. Tai puiku, jei įrašinėji vokalinius takus ar instrumentus per mikrofoną – garso nutekėjimas iš ausinių į mikrofoną gali sugadinti įrašą. Bet uždarojo tipo ausinės kartais gali skambėti šiek tiek „uždariau”, su mažesne erdvės pojūtimi.
Atvirojo tipo ausinės turi skylučių ar grotelių korpuse. Jos leidžia orui laisvai cirkuliuoti ir dėl to dažnai skamba natūraliau, su didesne erdvės pojūtimi. Profesionalūs garso inžinieriai dažnai renkasi būtent jas miksavimui. Bet jos visiškai neizoliuoja nuo išorinio triukšmo ir visas kambarys girdės, ką klausaisi. Taigi įrašinėjimui jos netinka.
Yra ir pusiau atvirų ausinių, kurios bando sujungti abiejų tipų privalumus, bet jos rečiau pasitaiko biudžetiniame segmente.
Konkretūs biudžetiniai variantai, kurie tikrai veikia
Pradėkime nuo klasikos – Audio-Technica ATH-M40x. Šios uždarojo tipo ausinės jau daugelį metų yra standartas biudžetinėje studijų kategorijoje. Jos kainuoja apie 80-100 eurų ir siūlo tikrai neutralų garsą. Garsiakalbių elementai čia 40 mm skersmens, dažnių diapazonas nuo 15 Hz iki 24 kHz. Praktiškai tai reiškia, kad girdėsi viską nuo giliausių bosų iki aukščiausių cimbaliukų. Korpusas plastikinis, bet tvirtas, o ausų pagalvėlės keičiamos – kai nusidėvi, gali nusipirkti naujas už keliolika eurų.
Kitas puikus variantas – Beyerdynamic DT 770 PRO. Jos šiek tiek brangesnės (apie 120-150 eurų), bet daugelis profesionalų jas laiko geriausiomis uždarojo tipo ausinėmis iki 200 eurų. Pagamintos Vokietijoje, labai tvirtai sukonstruotos – šios ausinės tikrai tarnaus daugelį metų. Svarbu žinoti, kad jos gaminamos skirtingų varžų versijose (32, 80, 250 omų). Jei jungi tiesiai į kompiuterį ar audio sąsają, rinkis 32 ar 80 omų versiją – 250 omų reikės stipresnio stiprintuvo.
Jei nori atvirojo tipo ausinių, pažvelk į Philips SHP9500. Jos neįtikėtinai pigios (dažnai galima rasti už 50-70 eurų) ir skamba daug geriau nei turėtų už tokią kainą. Dažnių charakteristika gana neutrali, nors bosai šiek tiek silpnesni nei uždarojo tipo ausinėse – tai normalu atvirajam tipui. Šios ausinės labai lengvos ir patogios, gali jas nešioti valandų valandas.
Sennheiser HD 280 PRO – dar vienas patikimas uždarojo tipo variantas apie 80-100 eurų. Šios ausinės ypač gerai izoliuoja nuo išorinio triukšmo – net 32 dB slopinimas. Tai reiškia, kad gali dirbti gana triukšmingoje aplinkoje ir vis tiek gerai girdėti detales. Garso charakteristika šiek tiek pabrėžia žemus dažnius, bet ne perdėtai – vis dar tinka profesionaliam darbui.
Ką reiškia tie techniniai parametrai ant dėžutės
Kai žiūri į ausinių specifikacijas, matai krūvą skaičių. Pabandykime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų svarbu.
Dažnių diapazonas (pvz., 15 Hz – 25 kHz) parodo, kokius dažnius ausinės teoriškai gali atkurti. Bet šis skaičius nelabai daug pasako – svarbiau, kaip tolygiai jos atkuria visus dažnius tame diapazone. Dvi ausinės gali turėti vienodą dažnių diapazoną, bet vienos gros bosus dvigubai garsiau nei vidutinius dažnius, o kitos bus subalansuotos. Deja, dažnių charakteristikos grafikas ant dėžutės nebūna – reikia ieškoti atsiliepimų ir matavimų internete.
Varža (impedance), matuojama omais, parodo, kiek sunkiai elektra teka per ausinių garsiakalbius. Mažesnės varžos ausinės (16-32 omai) lengvai varomos bet kokio šaltinio, įskaitant telefoną. Didesnės varžos (250-600 omų) reikalauja stipresnio stiprintuvo. Biudžetiniam studijos setup’ui rekomenduoju rinktis iki 80 omų – tikrai pakaks įprastos audio sąsajos galios.
Jautrumas (sensitivity), matuojamas dB/mW, parodo, koks garsas išeina iš tam tikros galios. Didesnis skaičius reiškia, kad ausinės garsesnės. Bet studijoms tai ne pats svarbiausias parametras – vis tiek neklausysi maksimaliu garsumu.
Kaip tinkamai naudoti studijines ausines
Nusipirkti geras ausines – tai tik pusė darbo. Reikia dar mokėti jomis naudotis. Pirmiausia, duok joms laiko „įsivarinėti”. Nors tai šiek tiek ginčytina tema, daugelis pastebi, kad naujos ausinės po kelių dešimčių valandų naudojimo pradeda skambėti šiek tiek kitaip – minkščiau ir subalansuočiau. Galbūt tai tiesiog tavo ausys pripranta prie jų skambesio, o galbūt membranos tikrai šiek tiek „įsidirba”.
Svarbu suprasti, kad studijinės ausinės nėra idealios miksavimui. Jos puikios detalėms girdėti, įrašams redaguoti, bet galutinį miksą visada reikėtų patikrinti per garsiakalbius. Ausinės neperteikia, kaip garsas sąveikauja su kambario akustika, o tai labai svarbu. Be to, kai klausai per ausines, garsas tarsi yra tavo galvoje, o ne prieš tave – tai vadinamasis „head-locked” efektas.
Dar vienas svarbus dalykas – neklausyk per garsiai. Su ausinėmis labai lengva pakenkti klausai, nes garsas eina tiesiai į ausų kanaliuką. Jei po darbo su ausinėmis ausys zvimbia ar jaučiasi „pilnos”, tai reiškia, kad klausaisi per garsiai. Profesionalai rekomenduoja daryti pertraukas kas 30-45 minutes ir duoti ausims pailsėti.
Ką dar reikia žinoti apie studiją su biudžetinėmis ausinėmis
Geros ausinės nieko nereiškia, jei jas jungi į prastos kokybės šaltinį. Kompiuterio integruota garso kortelė paprastai nėra pakankamai gera profesionaliam darbui – ten būna triukšmo, iškraipymų, prastos kokybės skaitmeniniai-analoginiai keitikliai. Verta investuoti į bent jau paprasčiausią išorinę audio sąsają (USB audio interface). Geri biudžetiniai variantai prasideda nuo 70-100 eurų – Focusrite Scarlett Solo, Behringer U-Phoria UM2, PreSonus AudioBox USB.
Ausų pagalvėlės nusidėvi. Tai normalu. Po metų ar dviejų intensyvaus naudojimo jos pradės byrėti, praras minkštumą. Geroji žinia – daugumui populiarių studijinių ausinių galima nusipirkti pakaitines pagalvėles. Kai kurioms modelėms net galima pakeisti į kitokios medžiagos – pavyzdžiui, iš sintetinės odos į veliūrą, kuris vasarą mažiau karšta.
Kabelis taip pat gali būti problema. Daugelis biudžetinių studijinių ausinių turi ilgus, susisukančius kabelius. Jei dirbi mažoje erdvėje, tas trijų metrų kabelis gali trukdyti. Kai kurios modelės (kaip ATH-M40x) turi keičiamus kabelius – gali nusipirkti trumpesnį ar net belaidį adapterį.
Kai biudžetas susitinka su realybe
Galiausiai, svarbiausia suprasti, kad biudžetinės studijinės ausinės yra kompromisas, bet visiškai priimtinas kompromisas. Jos nesuteiks tokios detalumo, tokio erdvės pojūčio, tokio tikslumo kaip 500 eurų kainuojančios ausinės. Bet jos suteiks daugiau nei pakankamai, kad pradėtumei kurti kokybišką turinį.
Geriausios biudžetinės ausinės studijoms yra tos, kurios atitinka tavo konkrečius poreikius. Jei įrašinėji, rinkis uždarojo tipo. Jei tik miksuoji ir redaguoji, atvirojo tipo gali būti geresnis pasirinkimas. Jei dirbi triukšmingoje aplinkoje, svarbi izoliacija. Jei nešiosi ilgai, svarbi patogumas.
Nepamirsk, kad net su pigiausiais įrankiais galima sukurti nuostabių dalykų. Internete pilna puikios muzikos, sukurtos su minimalia įranga. Ausinės yra tik įrankis – svarbiausia, kas tarp jų, tai tavo ausys ir smegenys. Išmok gerai pažinti savo ausines, supraski, kaip jos skamba, kokius jų „charakterio bruožus” reikia turėti omenyje. Su laiku jos taps tavo patikimais partneriais kūrybiniame procese, nesvarbu, ar jos kainavo 60, ar 600 eurų.