Kodėl apskritai reikia papildomos atminties?
Pirmiausia verta suprasti, kam iš viso reikalinga ta microSD kortelė. Šiuolaikiniai telefonai dažnai ateina su 64GB, 128GB ar net didesne vidinė atmintimi, bet tikrovė tokia – tos vietos niekada neužtenka. Fotografuojate 4K video? Vienas minutės įrašas gali užimti apie 400MB. Mėgstate žaisti mobilius žaidimus? Kai kurie jų sveria po 5-10GB. O dar programėlės, muzika, podkastai, kuriuos norite turėti neprisijungę…
MicroSD kortelė tampa tarsi papildoma spintelė jūsų telefone. Į ją galite perkelti nuotraukas, vaizdo įrašus, muzikos biblioteką ar net kai kurias programėles (priklausomai nuo telefono modelio). Tai ypač aktualu tiems, kurie nenori mokėti papildomų pinigų už debesų saugyklą arba tiesiog nori turėti fizinę prieigą prie savo failų.
Dar vienas svarbus momentas – ne visi telefonai palaiko microSD korteles. Ypač tai aktualu „iPhone” naudotojams – Apple’o įrenginiai šios galimybės neturi. Tačiau dauguma Android telefonų, ypač vidutinio ir žemesnio kainų segmento, turi specialų lizdą šioms kortelėms.
Talpumo klausimas: kiek gigabaitų tikrai reikia?
Kai pirmą kartą žiūrite į microSD kortelių pasirinkimą, akys tiesiog išeina iš kaktų – nuo 16GB iki 1TB (taip, vieno terabaito!). Kaip čia nesuklysti?
Pradėkime nuo to, kad 16GB ar 32GB kortelės šiandien yra beveik anachronizmas. Jos tinka nebent kaip laikinas sprendimas ar jei naudojate telefoną išskirtinai skambučiams ir žinutėms. Bet jei jau perkate kortelę, geriau investuoti į kažką perspektyvesnio.
64GB kortelė – tai minimalus adekvatus pasirinkimas šiandienai. Jos užteks, jei daugiausia saugote nuotraukas ir šiek tiek muzikos. Tikėkitės sutalpinti apie 15000-20000 nuotraukų arba maždaug 12 valandų 4K video.
128GB – auksinis viduriukas daugumai žmonių. Čia jau galite laisvai fotografuoti, įrašinėti video, turėti nemažą muzikos kolekciją ir kelias programėles. Tai optimalus balansas tarp kainos ir funkcionalumo.
256GB ir daugiau – jei esate turinio kūrėjas, profesionaliai fotografuojate telefonu arba tiesiog mėgstate turėti viską po ranka. Tokios kortelės kainuoja gerokai daugiau, bet jei jums to reikia – verta investicijos.
Praktinis patarimas: pirkite bent dvigubai daugiau nei manote, kad jums reikės. Failai turi tendenciją kauptis greičiau nei planuojate, o kortelės kaina didėjant talpumui auga ne proporcingai – 128GB kortelė dažnai kainuoja tik šiek tiek daugiau nei 64GB.
Greičio klasės ir tos keistos raidės bei skaičiai
Čia prasideda tikroji painiava. Ant microSD kortelių matote visokiausių simbolių: U1, U3, V30, A2, Class 10… Kas tai per hieroglifai?
Paprasčiausiai tariant, tai greičio žymėjimai. Ir jie labai svarbūs, nes lėta kortelė gali paversti jūsų naująjį telefoną tikra kankyne. Įsivaizduokite: bandote nufotografuoti svarbų momentą, o telefonas užstringa, nes kortelė nespėja išsaugoti duomenų.
**Class 10** – tai senasis standartinis žymėjimas, reiškiantis minimalų 10MB/s rašymo greitį. Šiandien tai absoliutus minimumas, bet tik nuotraukoms.
**U1 ir U3** (UHS Speed Class) – modernesnė klasifikacija. U1 garantuoja 10MB/s, o U3 – 30MB/s. Jei filmuojate 4K video, U3 yra būtinybė, ne prabanga.
**V klasė** (Video Speed Class) – specialiai video įrašymui. V30 reiškia 30MB/s, V60 – 60MB/s ir taip toliau. Profesionaliems video kūrėjams svarbu, bet įprastam naudotojui V30 visiškai pakanka.
**A1 ir A2** (Application Performance Class) – santykinai naujas dalykas, rodantis, kaip kortelė tvarko programėles. A2 yra greitesnė ir efektyvesnė nei A1. Jei planuojate į kortelę diegti programėles, ieškokite A2 ženklo.
Realybėje daugumai žmonių pakanka kortelės su U3 ir A2 žymėjimais. Ji tvarkys ir 4K video, ir programėles, ir greitą nuotraukų serijos fotografavimą.
Skaitymo ir rašymo greičiai: kodėl skaičiai ant pakuotės meluoja
Ant pakuotės matote didžiulį skaičių – 100MB/s, 160MB/s ar net 200MB/s. Atrodo įspūdinga, tiesa? Problema ta, kad tai dažniausiai maksimalus skaitymo greitis idealiomis sąlygomis, kurių realybėje beveik niekada nebūna.
Svarbesnis yra rašymo greitis – kaip greitai kortelė gali išsaugoti naujus duomenis. Ir čia gamintojų suktybė: jie dažnai šio skaičiaus iš viso nenurodo arba jį slepia smulkiu šriftu. Rašymo greitis paprastai būna 2-3 kartus lėtesnis nei skaitymo.
Pavyzdžiui, kortelė su „iki 100MB/s” greičiu gali realiai rašyti tik 30-40MB/s. Ar tai blogai? Ne būtinai – 4K video įrašymui reikia apie 30MB/s, tad tai visiškai pakanka. Bet jei perkate kortelę tikėdamiesi kosminio greičio, galite nusivilti.
Dar viena subtilybė – kortelės lėtėja užsipildžius. Tuščia 128GB kortelė bus greitesnė nei ta pati kortelė, užpildyta 120GB duomenų. Tai normalu ir būdinga visoms flash atminties technologijoms.
Prekės ženklai ir klastos rinka
MicroSD kortelių rinka yra pilna padirbinėjimų. Tai viena iš labiausiai klastojamų elektronikos kategorijų, nes kortelės mažos, lengvai kopijuojamos, o tikrąją kokybę sunku patikrinti iš pirmo žvilgsnio.
Patikimi gamintojai: **SanDisk** (dabar priklauso Western Digital), **Samsung**, **Kingston**, **Lexar**, **Transcend**. Šie prekės ženklai turi gerą reputaciją ir paprastai teikia garantijas. SanDisk ir Samsung yra rinkos lyderiai – jų kortelės patikimos, greitos ir turi puikų palaikymą.
Įtartini variantai: jei matote kortelę su nežinomu prekės ženklu už įtartimai žemą kainą (pavyzdžiui, 256GB už 10 eurų), tai beveik garantuotai klasė. Tokios kortelės gali rodyti klaidingą talpumą – kompiuteryje matysis 256GB, bet realiai bus tik 16GB ar 32GB. Arba jos tiesiog greitai suges.
Kur pirkti? Geriausia – iš oficialių pardavėjų ar patikimų elektronikos parduotuvių. Venkite pirkti iš nežinomų pardavėjų internete, ypač iš Kinijos platformų, nebent tai oficialūs parduotuvių paskyros. Taip, kaina gali būti šiek tiek didesnė, bet rizikuojate prarasti ne tik pinigus už kortelę, bet ir visus savo duomenis.
Telefono suderinamumas ir techniniai niuansai
Ne visos kortelės veikia su visais telefonais. Yra keletas dalykų, į kuriuos verta atsižvelgti prieš perkant.
Pirma, patikrinkite maksimalų palaikomą talpumą. Kai kurie senesni telefonai palaiko tik iki 128GB ar 256GB korteles. Jei įdėsite didesnę, telefonas jos tiesiog neatpažins arba matys tik dalį talpos. Ši informacija paprastai nurodyta telefono specifikacijose.
Antra, kortelės formatas. Visos šiuolaikinės microSD kortelės naudoja exFAT arba FAT32 failų sistemas. Dauguma telefonų jas palaiko, bet kai kurie senesni modeliai gali turėti problemų su exFAT. Paprastai tai nėra problema, nes telefonas pats suformatuoja kortelę kaip reikia.
Trečia, kai kurie telefonai leidžia naudoti microSD kortelę kaip vidinę atmintį (Adoptable Storage funkcija Android’e). Skamba puikiai, bet yra trūkumų: kortelė tampa užšifruota ir veikia tik su tuo telefonu. Jei kortelė sugenda, prarandate viską. Be to, net greitos kortelės yra lėtesnės už vidinę telefono atmintį, tad sistema gali lėtėti.
Dar vienas praktinis momentas – kai kurie telefonai turi hibridinį lizdą: arba dvi SIM kortelės, arba viena SIM ir microSD. Jei naudojate dvi SIM korteles, papildomos atminties pridėti negalėsite.
Kaip prižiūrėti ir išvengti duomenų praradimo
MicroSD kortelės nėra amžinos. Jos turi ribotą įrašymo ciklų skaičių – paprastai tai kelios dešimtys tūkstančių ciklų, ko normaliam naudojimui turėtų užtekti keliems metams. Bet yra būdų, kaip pratęsti jų gyvenimą ir apsaugoti savo duomenis.
Pirmiausia, niekada neištraukite kortelės, kai telefonas įjungtas. Visada naudokite „Išimti SD kortelę” funkciją nustatymuose. Staigus ištraukimas gali sugadinti failų sistemą ar net fiziškai pažeisti kortelę.
Reguliariai darykite atsargines kopijas. Nesvarbu, kokia patikima jūsų kortelė – ji vis tiek gali sugesti. Naudokite debesų saugyklą ar reguliariai perkopijuokite svarbius failus į kompiuterį. Automatinis Google Photos ar panašių paslaugų sinchronizavimas gali išgelbėti jūsų prisiminimus.
Venkite ekstremalių temperatūrų. MicroSD kortelės nėra labai jautrios, bet paliktas automobilyje karštą vasaros dieną telefonas su kortele gali nukentėti. Lygiai taip pat žiemos šaltis nėra draugas.
Formatuokite kortelę telefone, ne kompiuteryje. Telefonas sukonfigūruos failų sistemą optimaliai savo poreikiams. Jei kortelė pradeda keistai elgtis – lėtėja, failai dingsta – pabandykite ją performatuoti (žinoma, prieš tai išsaugokite duomenis).
Kada neverta pirkti microSD kortelės ir alternatyvos
Kartais microSD kortelė nėra geriausias sprendimas. Jei jūsų telefonas turi 256GB ar daugiau vidinės atminties, papildoma kortelė gali būti nereikalinga. Vidinė atmintis visada greitesnė, patikimesnė ir patogesnė.
Jei jūsų pagrindinis poreikis – nuotraukų saugojimas, apsvarstykite debesų saugyklas. Google Photos, iCloud, OneDrive ar Dropbox siūlo automatinį sinchronizavimą, prieigą iš bet kurio įrenginio ir apsaugą nuo telefono praradimo ar sugadinimo. Taip, tai kainuoja (nors Google Photos turi nemokamą variantą su kompresija), bet patogumas dažnai vertas tų kelių eurų per mėnesį.
Išoriniai USB-C ar Lightning atmintukų yra dar viena alternatyva. Jie leidžia greitai perkelti failus be kompiuterio ir veikia net su telefonais, kurie nepalaiko microSD. Bet jie nėra tokie patogūs kasdieniam naudojimui.
Dar vienas variantas – naudoti NAS (Network Attached Storage) namuose. Tai tarsi asmeninis debesis – visi jūsų failai saugomi namų serveryje, bet pasiekiami per internetą. Brangu ir sudėtinga pradedantiesiems, bet puikus sprendimas tech entuziastams.
Ką reikia žinoti prieš einant į parduotuvę
Taigi, apibendrinkime praktiškai. Jei rytoj einate pirkti microSD kortelės, štai trumpas kontrolinis sąrašas:
**Talpumas**: 128GB yra optimalus pasirinkimas daugumai. Jei aktyviai filmuojate – 256GB. Jei tik nuotraukos ir muzika – 64GB pakaks.
**Greitis**: ieškokite U3 ir A2 žymėjimų. Tai garantuos, kad kortelė tvarkys bet kokias užduotis, įskaitant 4K video ir programėlių paleidimą.
**Prekės ženklas**: SanDisk, Samsung ar Kingston. Neklauskite „ar verta perpirkti už prekės ženklą” – verta, nes kalbame apie jūsų duomenų saugumą.
**Kaina**: jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. 128GB kortelė su geru greičiu kainuoja apie 15-25 eurus. Jei matote už 8 eurus – tai klasė.
**Garantija**: patikimi gamintojai siūlo 5-10 metų garantijas. Tai rodo pasitikėjimą savo produktu.
Ir paskutinis patarimas – nepirkite didžiausios ir greičiausios kortelės, jei jums jos nereikia. Geriau tuos pinigus sutaupykite ar investuokite į debesų saugyklą. MicroSD kortelė turi būti praktiškas įrankis, ne prestižo dalykas. Pasirinkite tai, kas atitinka jūsų realius poreikius, ir ramiai naudokitės kelerius metus.