Kas tas bloatware ir kodėl jis atsiranda naujuose telefonuose?
Pirkote naują telefoną, džiaugiatės blizgančiu ekranu ir greitais procesoriais, bet staiga pastebite – jūsų įrenginyje jau įdiegta kokia dešimt programų, kurių niekada nenorėjote ir greičiausiai niekada nenaudosite. Tai ir yra bloatware – iš anksto įdiegtos programos, kurios užima vietą, vartoja resursus ir kartais net siunčia duomenis nežinia kam.
Gamintojams ir operatoriams bloatware yra puikus būdas užsidirbti papildomų pinigų. Programų kūrėjai moka už tai, kad jų aplikacijos būtų iš anksto įdiegtos milijonuose telefonų. Kartais tai būna naudingi dalykai, bet dažniau – visiškai nereikalingi dublikatai. Pavyzdžiui, kam jums trys skirtingos naršyklės ar dvi galerijos programos?
Problema ta, kad šios programos ne tik užima vietos atmintį. Jos dažnai veikia fone, vartoja baterijos energiją, naudoja mobilųjį internetą ir gali net sulėtinti telefono veikimą. Kai kurios iš jų renka duomenis apie jūsų naudojimosi įpročius, o tai jau kelia privatumo klausimus.
Kokius bloatware tipus galima rasti telefone?
Ne visas bloatware yra vienodai blogas. Kai kurios programos tikrai gali būti naudingos, tad prieš šalinant verta suprasti, su kuo turite reikalą.
Gamintojo programos – tai aplikacijos, kurias sukūrė pats telefono gamintojas. Samsung turi savo galerijos, kalendoriaus, žinučių programas. Xiaomi turi savo ekosistemą su daugybe aplikacijų. Kai kurios iš jų tikrai gerai veikia ir gali būti geresnės už Google alternatyvas, bet dažnai tai tiesiog dublikatai.
Operatoriaus šlamštas – jei telefoną pirkote per mobilųjį operatorių, tikėkitės rasti jų aplikacijas. Tele2, Telia ar Bitė mėgsta įdiegti savo programas, kurios dažniausiai skirtos sąskaitų peržiūrai ar paslaugų užsakymui. Kartais būna ir visai nesusijusių aplikacijų, už kurių įdiegimą operatorius gavo pinigų.
Partnerių programos – čia jau visokiausių variantų. Nuo socialinių tinklų kaip Facebook ar TikTok iki žaidimų, muzikos srautinio perdavimo ar net pažinčių aplikacijų. Šios programos atsiranda telefone tiesiog todėl, kad kažkas kažkam sumokėjo.
Sisteminės programos – ir čia reikia būti atsargiems. Ne viskas, kas atrodo kaip bloatware, yra saugiai pašalinama. Kai kurios programos yra būtinos telefono veikimui, net jei jų pavadinimas atrodo keistai.
Paprastas būdas – išjungimas ir išdiegimas be šaknies teisių
Pradėkime nuo paprasčiausio varianto, kuris tinka absoliučiai visiems ir nereikalauja jokių specialių žinių ar įrankių.
Eikite į telefono nustatymus ir raskite „Programos” ar „Aplikacijos” skiltį. Ten pamatysite visų įdiegtų programų sąrašą. Paspaudę ant bet kurios programos, pamatysite jos informaciją ir galimas veiksmus.
Daugelį programų galite tiesiog išdiegti – matote mygtuką „Išdiegti” ir viskas. Tai veikia su dauguma partnerių programų ir kai kuriais gamintojo papildiniais. Bet su daugeliu bloatware taip lengvai nesusidorosite – vietoj „Išdiegti” matysite tik „Išjungti”.
Išjungimas nėra toks geras kaip išdiegimas, bet vis tiek padeda. Kai išjungiate programą, ji nustoja veikti fone, nebevartoja baterijos ir nebeatsiranda programų sąraše. Tiesa, ji vis dar užima vietą telefono atmintinėje, bet bent jau nebetrukdo kasdien naudotis telefonu.
Svarbus patarimas: prieš išjungdami bet kurią programą, įsitikinkite, kad žinote, kas tai yra. Paguglinkite programos pavadinimą, jei nesate tikri. Kai kurios sisteminės programos gali būti būtinos normaliam telefono veikimui, ir jas išjungus gali pradėti trūkti funkcionalumo.
ADB metodas – galingesnis įrankis be root teisių
Jei norite tikrai pašalinti bloatware, o ne tik jį išjungti, bet nenorite gauti root teisių (kas anuliuoja garantiją), ADB yra puikus sprendimas. Android Debug Bridge – tai įrankis, kurį naudoja programuotojai, bet jį gali naudoti ir paprasti vartotojai.
Pirmiausia reikia kompiuterio – veikia ir Windows, ir Mac, ir Linux. Atsisiųskite ADB įrankius iš oficialios Android kūrėjų svetainės. Tai nedidelis failų paketas, kurį tiesiog išarchyvuojate į bet kurį aplanką.
Telefone turite įjungti kūrėjo režimą. Tai skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų paprasta. Eikite į nustatymus, raskite „Apie telefoną” ir septynis kartus greitai paspaudę ant „Versijos numerio” ar „MIUI versijos” (priklauso nuo gamintojo) atrakinate kūrėjo nustatymus. Dabar nustatymuose turėtumėte matyti naują skiltį „Kūrėjo parinktys” ar panašiai.
Kūrėjo parinktyse įjunkite „USB derinimą”. Prijunkite telefoną prie kompiuterio USB laidu. Telefone pasirodys pranešimas, klausiantis, ar leidžiate USB derinimą iš šio kompiuterio – patvirtinkite.
Dabar kompiuteryje atidarykite komandinę eilutę ar terminalą tame aplanke, kur išarchyvavote ADB. Windows galite laikyti Shift ir dešiniuoju pelės mygtuku spustelėti aplanke, tada pasirinkti „Atidaryti PowerShell langą čia”.
Įveskite komandą: adb devices
Jei viskas gerai, turėtumėte matyti savo telefono identifikatorių. Jei ne – patikrinkite, ar įdiegėte telefono tvarkykles.
Kaip rasti ir pašalinti konkrečias programas per ADB
Dabar prasideda įdomesnė dalis. Kiekviena Android programa turi unikalų paketų pavadinimą. Pavyzdžiui, Facebook programos paketo pavadinimas yra „com.facebook.katana”. Jums reikia sužinoti, kokių programų paketus norite pašalinti.
Galite gauti visų įdiegtų programų sąrašą komanda:
adb shell pm list packages
Tai išves ilgą sąrašą. Jei norite matyti tik trečiųjų šalių programas:
adb shell pm list packages -3
Arba galite ieškoti konkrečių dalių pavadinime:
adb shell pm list packages | grep facebook
Kai žinote paketo pavadinimą, galite jį pašalinti komanda:
adb shell pm uninstall -k --user 0 paketo.pavadinimas
Pavyzdžiui:
adb shell pm uninstall -k --user 0 com.facebook.katana
Šis metodas iš tikrųjų nepašalina programos iš telefono sistemos visiškai – ji lieka sistemos skaidinyje, bet tampa nepasiekiama jūsų vartotojui. Tai reiškia, kad jei kažką sugadinsite, galite viską atkurti grąžindami telefono gamyklinius nustatymus.
Atsargiai su šiais paketais: Bet kas, kas prasideda „com.android”, „com.google.android.gms” ar panašiai, greičiausiai yra svarbu sistemos veikimui. Šalinkite tik tai, ką tikrai atpažįstate kaip bloatware.
Internete rasite sąrašus su saugiai šalinamais paketais konkretiems telefonų gamintojams. Pavyzdžiui, Xiaomi telefonams yra ilgi sąrašai MIUI programų, kurias galima saugiai pašalinti. Samsung taip pat turi daug savo programų, kurios nėra būtinos.
Automatizuoti įrankiai ir programos bloatware šalinimui
Jei komandų eilutė atrodo per sudėtinga, yra paprastesnių sprendimų. Keletas programų su grafiniu interfeisu padeda šalinti bloatware naudojant tą patį ADB metodą, tik jums nereikia rašyti komandų rankomis.
Universal Android Debloater – viena populiariausių programų šiam tikslui. Tai nemokama, atviro kodo programa, kuri veikia Windows, Mac ir Linux. Ji turi įtaisytus sąrašus žinomų bloatware programų skirtingiems gamintojams, ir galite paprasčiausiai pažymėti varneles prie to, ką norite pašalinti.
Programa net parodo, ar konkretus paketas yra saugus šalinti, rekomenduojamas šalinti, ar geriau jo neliesti. Tai labai patogu, nes nereikia ieškoti informacijos apie kiekvieną paketą atskirai.
ADB AppControl – dar viena Windows programa su panašiu funkcionalumu. Ji turi šiek tiek kitokį interfeisą, bet principas tas pats – prijungiate telefoną, programa parodo visas įdiegtas aplikacijas, ir galite jas šalinti ar išjungti.
Šios programos veikia būtent per ADB, tad jums vis tiek reikia įjungti USB derinimą telefone. Bet nereikia rašyti jokių komandų – viskas daroma pelės paspaudimais.
Yra ir Android programų, kurios žada šalinti bloatware be kompiuterio, bet dauguma jų reikalauja root teisių. Be root teisių jos gali tik išjungti programas, ką galite padaryti ir per įprastus telefono nustatymus.
Root metodas – visiškas kontrolės perėmimas
Root teisės – tai administratoriaus prieiga prie Android sistemos. Su jomis galite daryti absoliučiai viską, įskaitant visišką bloatware pašalinimą iš sistemos. Bet čia yra rimtų minusų.
Pirmiausia, root gaunant prarandate garantiją. Daugelis gamintojų aiškiai nurodo, kad bet koks sistemos modifikavimas anuliuoja garantiją. Kai kurie telefonai net turi skaičiuoklę, kuri skaičiuoja, kiek kartų buvo bandyta gauti root, ir ją negalima atstatyti.
Antra, root gali sukelti saugumo problemų. Kai kurios bankinės programos, mokėjimo sistemos ar net Netflix atsisako veikti telefone su root teisėmis. Yra būdų tai apeiti (Magisk su moduliais), bet tai dar daugiau komplikacijų.
Trečia, root gavimas skirtinguose telefonuose yra skirtingas procesas. Kai kuriuose telefonuose tai paprasta, kituose – beveik neįmanoma. Naujausiuose Samsung telefonuose, pavyzdžiui, root gavimas yra labai sudėtingas ir prarandate kai kurias funkcijas kaip Samsung Pay.
Jei vis tiek nusprendėte eiti šiuo keliu, turėsite:
– Atrakinti bootloader’į (tai jau anuliuoja garantiją)
– Įdiegti custom recovery kaip TWRP
– Įdiegti Magisk ar panašią root valdymo programą
– Tada galite naudoti programas kaip Titanium Backup ar System App Remover bloatware šalinimui
Bet atvirai kalbant, ADB metodo pakanka absoliučiai daugumai žmonių. Root yra perdėtas sprendimas tik bloatware šalinimui.
Ką daryti po bloatware pašalinimo ir kaip išvengti problemų
Pašalinę bloatware, greičiausiai pastebėsite, kad telefonas veikia šiek tiek greičiau, baterija trunka ilgiau, ir tiesiog maloniau naudotis įrenginiu. Bet yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Jei po kažkokios programos pašalinimo telefonas pradeda keistai elgtis – galbūt nuolat išsijungia kokia funkcija, nebeveikia kamera ar kažkas panašaus – greičiausiai pašalinote kažką, ko nereikėjo. Nebijokite – galite grąžinti gamyklinius nustatymus ir viskas sugrįš. Arba, jei naudojote ADB metodą, galite iš naujo įdiegti programą iš Google Play, jei ji ten yra.
Keletas patarimų saugiam bloatware šalinimui:
Visada šalinkite po vieną programą ir patikrinkite, ar viskas veikia normaliai, prieš šalindami kitą. Taip lengviau suprasti, kas sukėlė problemą, jei ji atsiranda.
Darykite telefono atsarginę kopiją prieš pradėdami šalinti daug programų. Nors ADB metodas yra saugus ir viską galima atkurti, geriau būti atsargiems.
Nešalinkite nieko, ko nesuprantate. Jei paketo pavadinimas atrodo keistas ir negalite rasti informacijos apie jį internete, geriau palikite jį ramybėje.
Kai kurios programos yra tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, pašalinus Samsung Health, gali nustoti veikti kai kurios kitos Samsung programos. Tai normalu – gamintojų ekosistemos dažnai yra tarpusavyje integruotos.
Jei perkate naują telefoną ir nuo pat pradžių norite išvengti bloatware, apsvarstykite telefonų su „švaria” Android sistema pirkimą. Google Pixel telefonai, Nokia (HMD Global), Motorola One serija – šie telefonai turi minimalų kiekį iš anksto įdiegtų programų. Tiesa, jie vis tiek turės visas Google programas, bet bent jau nebus gamintojo šlamšto.
Dar vienas variantas – pirkti telefoną tiesiai iš gamintojo ar nepriklausomų parduotuvių, o ne per mobilųjį operatorių. Operatorių parduodami telefonai dažnai turi papildomo bloatware.
Bloatware šalinimas nėra vienkartiné procedūra. Kai kurie gamintojai bando „atkurti” pašalintas programas per sistemos atnaujinimus. Po didelio Android versijos atnaujinimo verta patikrinti, ar nepasirodė naujų nepageidaujamų programų. Nors tai nutinka retai, kai kurie vartotojai praneša apie tokius atvejus, ypač su Xiaomi ir Samsung telefonais.
Galiausiai, atminkite, kad telefonas yra jūsų įrankis, ir jūs turite spręsti, kas jame veikia. Bloatware šalinimas – tai ne tik vietos atlaisvinimas ar baterijos taupymas. Tai kontrolės grąžinimas sau, privatumo gerinimas ir telefono pritaikymas būtent jūsų poreikiams. Nors gamintojai ir operatoriai mėgsta primesti savo programas, jūs neprivalote jų toleruoti. Su šiame straipsnyje aprašytais metodais galite susikurti būtent tokį telefoną, kokio norite – be šlamšto, greitą ir malonų naudoti.