Kodėl termopasta apskritai reikalinga
Kiekvienas nešiojamojo kompiuterio procesorius veikdamas išskiria šilumą – tai fizikos dėsnis, kurio niekaip neapeisite. Kai procesorius dirba intensyviai, jis gali įkaisti iki 90-100 laipsnių Celcijaus ar net daugiau. Problema ta, kad tokioje temperatūroje jokia elektronika ilgai neišgyvens. Todėl tarp procesoriaus ir aušintuvo visada dedamas plonas termopastos sluoksnis.
Daugelis žmonių mano, kad termopasta veikia kaip kažkoks aušintuvas, bet tai ne visai tiesa. Jos tikslas – užpildyti mikroskopines oro kišenes tarp dviejų paviršių. Net ir pats gražiausiai nupoliruotas metalas po mikroskopu atrodo kaip kalnynas su duobėmis ir kalvomis. Kai du tokie paviršiai susiliečia, tarp jų lieka oro tarpeliai, o oras – prastas šilumos laidininkas. Termopasta, būdama kur kas tankesnė ir turinti geresnę šiluminę laidą, užpildo tuos tarpus ir leidžia šilumai efektyviai persiduoti nuo procesoriaus į radiatorių.
Kas vyksta su termopasta laikui bėgant
Dabar prie esmės – kodėl ta termopasta apskritai reikia keisti? Juk metalas niekur nedingsta, tai kodėl turėtų dingti pasta? Atsakymas slypi jos sudėtyje ir veikimo sąlygose.
Termopasta nėra tiesiog pasta. Tai sudėtinga medžiaga, kurioje smulkios metalų ar keramikos dalelytės sumaišytos su specialiu rišikliu. Laikui bėgant keletas dalykų vyksta vienu metu. Pirma, pasta džiūsta. Nors ji ir nėra vandens pagrindu, bet tam tikri lakūs komponentai pamažu garuoja, ypač veikiant aukštai temperatūrai. Antra, termociklai – nuolatinis kaitimas ir aušimas – sukelia mechaninį stresą. Pasta gali sutrūkinėti, atsirasti mikroskopinių oro tarpelių.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kas kalba – tai vadinamasis „pump-out” efektas. Kai procesorius įkaista, jis šiek tiek išsiplečia. Atvėsęs – susitraukia. Šis nuolatinis judėjimas pamažu išspaudžia termopastą iš centro link kraštų. Po metų ar dvejų tarp procesoriaus ir radiatoriaus centro gali likti tik plonutis, nebeefektyvus sluoksnelis.
Kada laikas keisti – konkretūs požymiai
Nebūtinai reikia laukti, kol nešiojamasis pradės gesinti save nuo perkaitimo. Yra keletas aiškių ženklų, kad termopasta jau nebeatlieka savo funkcijos tinkamai.
Pirmas ir akivaizdžiausias – padidėjusi temperatūra. Jei anksčiau jūsų nešiojamasis veikdamas įprastines programas laikydavosi 50-60 laipsnių ribose, o dabar šoka iki 75-85 – tai aiškus signalas. Programos kaip HWMonitor, Core Temp ar HWiNFO leis stebėti temperatūras realiuoju laiku.
Antras požymis – triukšmas. Kai termopasta nebeveikia efektyviai, procesorius įkaista greičiau, todėl aušintuvo ventiliatorius sukasi intensyviau ir dažniau. Jei jūsų nešiojamasis anksčiau buvo tylutėlis, o dabar nuolat ūžia kaip reaktyvinis lėktuvas net naršant internetą – tikėtina, kad termopasta jau seniai išdžiūvusi.
Trečias – našumo kritimas. Šiuolaikiniai procesoriai turi apsaugos mechanizmą vadinamą „thermal throttling”. Kai temperatūra pasiekia kritinę ribą, procesorius automatiškai sumažina savo dažnį, kad nesugadintų savęs. Rezultatas – lėtesnis veikimas, stabčiojimai, net paprastos užduotys tampa sunkiai įveikiamos.
Kiek dažnai reikėtų keisti – reali praktika
Dabar prie klausimo, kuris daugelį domina labiausiai – kas kiek laiko reikia keisti termopastą nešiojamajame kompiuteryje?
Standartinis atsakymas, kurį rasite daugelyje forumų – kas 2-3 metai. Bet gyvenimas nėra toks paprastas. Realybėje intervalas labai priklauso nuo kelių faktorių.
Pirmiausia – kaip naudojate kompiuterį. Jei esate programuotojas, kuris daugiausia rašo kodą ir naršo internetą, jūsų procesorius retai dirba maksimaliu pajėgumu. Tokiu atveju termopasta gali išlaikyti savo savybes ir 4-5 metus. Bet jei esate vaizdo montažo specialistas, 3D dizaineris ar žaidimų entuziastas, kuris kasdien kraunate procesorių iki maksimumo – termopasta išdžius dvigubai greičiau. Intensyvus naudojimas reiškia daugiau šilumos, daugiau termociklų, greitesnį senėjimą.
Antra – kokybė. Pigiuose nešiojamuosiuose gamintojai dažnai naudoja prasčiausią įmanomą termopastą, kuri gali pradėti džiūti jau po metų. Aukštesnės klasės įrenginiuose paprastai naudojamos geresnės medžiagos, kurios ištveria ilgiau. Be to, jei pats keisdami naudojate kokybišką termopastą (pavyzdžiui, Arctic MX-4, Noctua NT-H1 ar Thermal Grizzly Kryonaut), ji gali tarnauti 5-7 metus be problemų.
Trečia – aplinka. Jei nešiojamasis stovi dulkėtoje patalpoje, dulkės užkemša aušinimo sistemą, o tai reiškia aukštesnes temperatūras ir greitesnį termopastos senėjimą. Taip pat svarbu, ar naudojate kompiuterį ant kieto paviršiaus, ar ant lovos užtiesalo, kuris blokuoja oro srautą.
Kokią termopastą rinktis nešiojamajam
Ne visos termopastos sukurtos vienodai, ir tai, kas puikiai veikia stacionariame kompiuteryje, nebūtinai tinka nešiojamajam.
Nešiojamiesiems kompiuteriams reikia termopastos, kuri būtų ne per tiršta. Dėl mažesnio spaudimo tarp procesoriaus ir radiatoriaus (palyginti su stacionariais kompiuteriais) labai tiršta pasta gali neišsiskleisti tolygiai. Geriausi pasirinkimai – vidutinio klampumo pastos kaip Arctic MX-4 ar MX-5. Jos lengvai tepasi, turi puikią šiluminę laidą ir išlaiko savybes ilgą laiką.
Venkite labai pigių termopastų, kurios kartais kainuoja vos eurą už tūbelę. Jos dažnai gamybos metu jau yra pusiau išdžiūvusios ir efektyvios bus gal pusmetį. Taip pat nerekomenduočiau labai brangių, ekstremaliam našumui skirtų pastų kaip Thermal Grizzly Conductonaut – tai skysti metalai, kurie nešiojamajame gali nutekėti ir sukelti trumpąjį jungimą.
Kiekio klausimas taip pat svarbus. Nešiojamojo procesoriui užtenka ryžio grūdo dydžio lašelio. Daugiau – ne geriau. Perteklinė pasta išsispaus į šonus ir gali patekti ant motininės plokštės, o tai nieko gero nežada.
Kaip pakeisti termopastą – praktiški patarimai
Termopastos keitimas nešiojamajame kompiuteryje nėra raketos mokslas, bet reikalauja atsargumo ir kantrybės. Jei niekada to nedarėte, skirkite bent valandą laiko ir nebenaudokite skubėti.
Pirmiausia – pasiruošimas. Jums reikės: naujos termopastos, izopropilo alkoholio (90% ar daugiau), vatinių pagaliukų arba bekūnių servetėlių, atitinkamų atsuktuvo antgalių (dažniausiai Phillips ir Torx), plastikinio įrankio korpusui atidaryti. Labai rekomenduoju prieš pradedant pasižiūrėti vaizdo įrašą YouTube apie jūsų konkretaus modelio išardymą – kiekvienas nešiojamasis yra kitoks.
Svarbiausia – nebenaudokite jėgos. Jei kažkas nesisuka ar neatsijungia – greičiausiai praleidote kokį varžtelį ar užkabinimą. Plastikinės detalės lengvai lūžta, o kabeliai – nutrūksta. Kai pasiekte radiatorių, atjunkite ventiliatoriaus kabelį ir atsukite varžtus. Dažnai jie būna sunumeruoti – atsukite tokia tvarka, kokia nurodyta.
Senąją termopastą nuvalykite kruopščiai. Izopropilo alkoholis puikiai ištirpina termopastą, bet gali tekti šiek tiek patrinti. Paviršius turi būti visiškai švarus, be jokių senų pastos likučių. Tas pats su radiatoriumi.
Uždėkite naują termopastą – mažą lašelį procesoriaus centre. Kai pritvirtinsite radiatorių, pasta pati išsiskleis. Jei jūsų nešiojamajame yra ir diskretinė vaizdo plokštė, jai taip pat reikės naujos termopastos. Surinkite viską atgal, įsitikinkite, kad visi kabeliai prijungti, ir tik tada uždarykite korpusą.
Ar verta keisti garantijos metu
Čia prasideda pilkoji zona. Daugelis gamintojų teigia, kad korpuso atidarymas panaikina garantiją. Bet Europoje yra teisės aktai, kurie saugo vartotojus – jei kompiuteris sugedęs dėl gamintojo kaltės, jie negali atsisakyti garantinio remonto vien dėl to, kad atdarėte korpusą.
Tačiau praktika rodo, kad ginčytis su gamintoju gali būti varginantis procesas. Jei jūsų nešiojamasis dar naujutėlis ir veikia gerai, greičiausiai nėra prasmės skubėti su termopastos keitimu. Bet jei po metų matote, kad temperatūros nekokios, o gamintojas nenori nieko daryti – tuomet rizika gali būti pateisinama.
Vienas patarimas – jei vis dėlto nusprendėte keisti termopastą garantijos metu, fotografuokite kiekvieną žingsnį. Jei vėliau kiltų problemų su garantija, galėsite įrodyti, kad dirbote atsargiai ir profesionaliai.
Ką daryti, kad termopasta tarnautų ilgiau
Nors termopastos keitimas neišvengiamas, galite padaryti taip, kad ji tarnautų kuo ilgiau ir efektyviau.
Reguliariai valykite aušinimo sistemą. Dulkės – didžiausias nešiojamųjų kompiuterių priešas. Jos užkemša radiatoriaus šarnyrus ir ventiliatoriaus menteles, dėl ko oras nebegali laisvai cirkuliuoti. Rezultatas – aukštesnės temperatūros, kurios pagreitina termopastos senėjimą. Kas 3-6 mėnesius išpūskite dulkes suslėgtu oru. Tik nepūskite tiesiog į ventiliacijos angas – geriau atidaryti korpusą ir išvalyti viską iš vidaus.
Naudokite nešiojamąjį ant kietų, lygių paviršių. Aušinimo angos paprastai būna apačioje ir šonuose. Kai kompiuteris stovi ant lovos ar sofos, tos angos užsikemša, oras negali cirkuliuoti. Jei dažnai dirbate lovoje, įsigykite nešiojamojo staliuką su ventiliatoriais – tai tikrai padeda.
Kontroliuokite procesorių. Jei pastebite, kad kompiuteris įkaista net nieko neveikiant, patikrinkite, kokios programos naudoja procesorių. Kartais fone veikia kažkokie atsinaujinimai ar virusai, kurie be reikalo apkrauna sistemą. Taip pat galite sumažinti maksimalų procesoriaus dažnį per energijos valdymo nustatymus – prarasite šiek tiek našumo, bet temperatūros nukris žymiai.
Kai termopasta nebėra vienintelė problema
Kartais pakeičiate termopastą, o temperatūros vis tiek lieka aukštos. Tai reiškia, kad problema gilesnė.
Gali būti, kad ventiliatorius jau susidėvėjęs ir nesisuka pakankamai greitai. Ventiliatorių galima pakeisti atskirai, ir tai dažnai išsprendžia problemą. Kitas variantas – radiatoriaus šarnyrų užsikimšimas. Net ir išpūtus dulkes, tarp plonų metalinių plokštelių gali likti supresuotos purvo nuosėdos. Kartais tenka radiatoriaus šarnyrus išplauti vandeniu su švelniu muilu, bet tai reikalauja visiško išardymo ir kruopštaus džiovinimo.
Dar viena galimybė – pats procesorius jau sensta. Po kelių metų intensyvaus naudojimo terminis lipdas tarp procesoriaus kristalo ir jo dangtelio gali pablogėti. Tai vadinama „delidding” problema, ir čia jau reikia rimtesnių įgūdžių. Paprastam vartotojui geriau apsvarstyti naujo kompiuterio įsigijimą, jei situacija tokia kritiška.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurie nešiojamieji kompiuteriai tiesiog blogai suprojektuoti. Plonutėliai ultrabook’ai su galingais procesoriais kartais fiziškai neturi pakankamai vietos efektyviai aušinimo sistemai. Jokia termopasta čia nepadės – tai dizaino problema. Tokiais atvejais lieka tik priimti faktą ir stengtis nenaudoti kompiuterio maksimaliu pajėgumu.
Galiausiai, termopastos keitimas – tai normali nešiojamojo kompiuterio priežiūros dalis, kaip ir dulkių valymas ar disko defragmentavimas. Nebijokite šio proceso, bet ir neskubėkite be reikalo. Stebėkite temperatūras, klausykite savo kompiuterio, ir jis pats pasakys, kada atėjo laikas. O jei vis dėlto jaučiatės nesaugiai – visada galite kreiptis į profesionalus. Geriau sumokėti 20-30 eurų už darbą, nei sugadinti kompiuterį už kelis šimtus.