Kas slypi už žemos kainos etiketės?
Kai pirmą kartą žvilgtelėjau į telefonų skyriuje esančius įrenginius su kainomis žemiau 100 eurų, prisipažinsiu, buvau skeptiškas. Kaip įmanoma, kad šiuolaikinis išmanusis telefonas, kuris turi ekraną, procesorių, kameras ir visą krūvą kitų komponentų, gali kainuoti mažiau nei vakarienė dviem geram restorane? Tačiau realybė yra tokia, kad pigūs telefonai egzistuoja, jie veikia, ir milijonai žmonių jais naudojasi kasdien.
Šių įrenginių gamyba remiasi keliais pagrindiniais principais. Pirma, naudojamos senesnes, bet patikrintos technologijos, kurios jau nebėra brangios gaminti. Antra, gamyba vyksta didžiuliais kiekiais Azijoje, kur darbo jėgos kaštai žemesni. Trečia, gamintojai atsisako prabangių funkcijų ir dėmesį skiria tik esminėms. Ketvirta, rinkodara ir platinimas vyksta daugiausia internetu, taupant didelius pinigus.
Dažniausiai tokius telefonus gamina Kinijos kompanijos kaip Xiaomi, Realme, Ulefone ar mažiau žinomos įmonės. Tačiau net žinomi gamintojai kaip Samsung ar Motorola turi biudžetinių modelių linijas, kurios kartais telpa į šią kainų kategoriją.
Procesorius ir atmintis: širdis, kuri plaka lėčiau
Pažvelkime į tai, kas vyksta viduje. Pigių telefonų procesoriai paprastai yra MediaTek Helio serijos arba senesni Qualcomm Snapdragon modeliai. Šie lustai turi keturis ar aštuonis branduolius, bet jų taktinis dažnis ir architektūra yra kelių kartų senesnė nei flagmanų. Pavyzdžiui, MediaTek Helio A22 ar Helio G25 – tai patikimi, bet ne greičiausi sprendimai.
Operatyvioji atmintis tokiuose telefonuose svyruoja nuo 2 GB iki 4 GB. Taip, 2 GB šiandien skamba juokingai mažai, bet Android Go optimizuota sistema gali veikti net su tokiais resursais. Vidinė atmintis dažniausiai būna 32 GB arba 64 GB. Gera žinia – dauguma šių telefonų palaiko microSD korteles, todėl galite išplėsti saugyklą už keliolika papildomų eurų.
Realybėje tai reiškia, kad telefonas kartais „galvos” kelias sekundes prieš atidarydamas programėlę. Kelių programų vienu metu naudojimas gali būti lėtokas. Tačiau pagrindinėms funkcijoms – skambučiams, žinutėms, naršymui internete, socialiniams tinklams – to visiškai pakanka.
Ekranas: matai, bet ne viską
Ekranai biudžetiniuose telefonuose paprastai būna IPS LCD tipo, ne AMOLED. Skiriamoji geba dažniausiai HD+ (720×1600 pikselių) arba net žemesnė. Atnaujinimo dažnis – standartiniai 60 Hz, apie 90 Hz ar 120 Hz galite pamiršti šioje kainų kategorijoje.
Ką tai reiškia praktiškai? Spalvos bus šiek tiek blankesnės nei brangesnėse modeliuose. Juodoji spalva nebus tikrai juoda – greičiau tamsiai pilka. Saulėje ekraną skaityti bus sunkiau, nes maksimalus ryškumas paprastai siekia tik 400-450 nitų, kai tuo tarpu flagmanai pasiekia 1000+ nitų.
Tačiau štai ko nesitikėjau: daugelis šių ekranų yra pakankamai dideli – 6,5 ar net 6,7 colio. Taigi nors kokybė vidutinė, YouTube vaizdo įrašai ar filmai atrodo visai pakenčiamai dėl didelio dydžio. Tiesiog neturėtumėte laukti HDR palaikymo ar tobulos spalvų atkūrimo.
Kameros: dokumentavimui, ne meno kūrybai
Čia prasideda tikrasis kompromisas. Gamintojai mėgsta reklamuoti „trijų kamerų sistemą” ar net „keturių kamerų sistemą”, bet realybė yra tokia, kad tik viena iš jų tikrai svarbi. Pagrindinė kamera paprastai būna 13 MP arba 16 MP su neblogais rezultatais dieną, lauke, esant geroms sąlygoms.
Kitos kameros? Dažniausiai tai 2 MP „gylio jutiklis” ir 2 MP makro kamera, kurios yra beveik nenaudingos. Jos ten tik tam, kad ant dėžutės būtų galima parašyti „trijų kamerų sistema”. Priekinė kamera būna 5-8 MP ir tinka vaizdo skambučiams, bet ne daug daugiau.
Nakties fotografijos – pamirškit. Šie telefonai neturi nei optinės stabilizacijos, nei pažangių naktinio režimo algoritmų. Vakariniame apšvietime nuotraukos bus triukšmingos ir neaiškios. Video įrašymas paprastai apsiriboja 1080p 30 fps, ir stabilizacijos taip pat nėra.
Bet jei jums reikia nufotografuoti dokumentą, užfiksuoti įvykį dieną, pasidalinti nuotrauka socialiniuose tinkluose – visiškai pakaks. Tik nereikia laukti stebuklų.
Baterija: vienintelis šviesus taškas
Ironiškai, bet baterijos veikimo laikas dažnai yra vieta, kur pigūs telefonai pralaužia brangesnių konkurentų gynybą. Kodėl? Nes jie turi didelės talpos baterijas (4000-5000 mAh), bet energiją vartoja mažiau dėl mažiau galingų komponentų ir žemesnės ekrano rezoliucijos.
Mano pažįstamas naudoja Redmi 9A ir sako, kad telefonas išlaiko dvi dienas su vienu įkrovimu esant vidutiniam naudojimui. Tai įspūdinga, ypač kai flagmanai vos ištempia vieną dieną. Žinoma, greitojo įkrovimo čia nebus – paprastai tai 10W arba maksimum 18W, reiškia įkrovimas užtruks 2-3 valandas.
Belaidžio įkrovimo taip pat nėra, bet už šią kainą to tikėtis būtų naivoka. Dauguma šių telefonų naudoja microUSB jungtį, o ne modernesnę USB-C, nors naujesni modeliai jau pereina prie USB-C.
Programinė įranga ir atnaujinimai
Čia slypi viena didžiausių problemų. Pigūs telefonai paprastai ateina su Android 11 ar Android 12 (Go edition), bet atnaujinimų perspektyvos yra miglinos. Daugelis gamintojų pažada vieną didįjį Android versijos atnaujinimą ir galbūt keletą saugumo pataisymų, bet tai ne garantija.
Android Go yra specialiai optimizuota lengva Android versija, sukurta telefonams su ribotais resursais. Ji naudoja mažiau atminties, o įmontuotos programėlės yra „Go” versijos – Gmail Go, YouTube Go, Google Maps Go. Šios programėlės veikia greičiau ir užima mažiau vietos, bet kartais trūksta kai kurių funkcijų.
Gamintojai dažnai įdiegia savo sąsają virš Android. Kai kurios, kaip Xiaomi MIUI, yra perpildytos funkcijų ir reklamų. Kitos, kaip Nokia ar Motorola, siūlo beveik švarų Android, kas yra malonus privalumas.
Saugumo atžvilgiu tai rūpintis vertas klausimas. Jei telefonas negauna saugumo atnaujinimų, jis tampa pažeidžiamas. Todėl renkantis pigų telefoną verta pasitikrinti gamintojo reputaciją atnaujinimų srityje.
Kas tikrai veikia gerai ir kas ne
Po kelių mėnesių testuojant ir stebint draugų patirtį su biudžetiniais telefonais, galiu pasakyti, kad tam tikri dalykai veikia stebėtinai gerai. Skambučių kokybė paprastai yra puiki – juk tai vis dar telefonas. Wi-Fi ir 4G ryšys veikia patikimai, nors 5G palaikymo nebus.
Socialiniai tinklai kaip Facebook, Instagram, TikTok veikia pakenčiamai, nors kartais pastebimas vėlavimas slenkant per turinį. Spotify, YouTube muzikai, podkastai – viskas veikia sklandžiai. Navigacija su Google Maps ar Waze taip pat neturi problemų.
Kur šie telefonai kovoja? Žaidimai. Bet kokie reiklūs žaidimai kaip PUBG Mobile, Call of Duty Mobile ar Genshin Impact bus beveik nežaidžiami. Paprasčiausi žaidimai kaip Candy Crush ar Subway Surfers veiks gerai.
Daugiafunkcis darbas yra kitas silpnas taškas. Jei bandysite klausytis muzikos, naršyti internete ir tuo pačiu metu parsisiųsti failą, telefonas gali sulėtėti iki vėžlio greičio. Geriausia daryti vieną dalyką vienu metu.
Biometrinis atrakinimas paprastai apsiriboja pirštų atspaudų skaitytuviu užpakalinėje pusėje arba veido atpažinimu, kuris veikia tik geromis apšvietimo sąlygomis ir nėra labai saugus.
Kam tikrai tinka tokie telefonai?
Pigūs telefonai nėra visiems, bet tam tikroms žmonių grupėms jie yra idealus pasirinkimas. Vaikams ir paaugliams, kurie tik pradeda naudotis išmaniaisiais telefonais – puikus variantas. Jei telefonas bus pamestas ar sudaužytas, tai nebus finansinė tragedija.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikia tik pagrindinių funkcijų – skambučių, žinučių, WhatsApp bendravimo su šeima – šie telefonai yra daugiau nei pakankami. Mano mama naudoja telefoną už 85 eurus ir yra visiškai patenkinta.
Žmonėms, kurie dirba fizinį darbą ar yra dažnai lauke, kur telefonas gali būti pažeistas – geriau turėti pigų įrenginį nei rizikuoti su 800 eurų flagmanu. Kai kurie pigūs telefonai net turi IP52 ar IP53 apsaugą nuo dulkių ir vandens.
Kaip atsarginis telefonas – jei jūsų pagrindinis telefonas yra remontuojamas ar baterija išseko, turėti pigų atsarginį yra protinga. Taip pat keliaujant į šalis, kur vagystės rizika didesnė, geriau pasiimti biudžetinį modelį.
Ką žinoti prieš perkant
Pirmiausia, skaitykite atsiliepimus. Ne gamintojo svetainėje, o nepriklausomuose šaltiniuose. YouTube apžvalgos yra ypač naudingos, nes galite pamatyti, kaip telefonas veikia realiame gyvenime.
Antra, patikrinkite, ar telefonas palaiko jūsų mobiliojo ryšio operatoriaus dažnius. Dauguma telefonų turėtų veikti gerai Europoje, bet jei perkate iš egzotiškesnių šaltinių, tai svarbu patikrinti.
Trečia, nepatikėkite specifikacijomis ant dėžutės. „48 MP kamera” gali skambėti įspūdingai, bet jei tai prastas jutiklis su prasta optika, rezultatai bus apgailėtini. Megapikseliai nėra viskas.
Ketvirta, jei įmanoma, išbandykite telefoną parduotuvėje prieš perkant. Pajuskite, kaip jis jaučiasi rankoje, išbandykite ekraną, patikrinkite, ar sąsaja jums patogi.
Penkta, perskaitykite garantijos sąlygas. Kai kurie gamintojai siūlo tik vienerių metų garantiją, kiti – dvejų. Taip pat sužinokite, kur yra artimiausias servisas, jei kiltų problemų.
Vertės ir lūkesčių balansas
Baigiant šią kelionę po biudžetinių telefonų pasaulį, svarbiausia suprasti, kad 100 eurų telefonas niekada nevaržysis su 1000 eurų flagmanu. Ir tai visiškai gerai. Klausimas nėra „ar šis telefonas geras?”, o „ar šis telefonas atitinka mano poreikius už šią kainą?”.
Technologijų pramonė yra pasiekusi tokį lygį, kad net pigiausi išmanieji telefonai gali atlikti daugumą kasdienių užduočių. Taip, jie nebus greičiausi, neturės geriausių kamerų, nebus pagaminti iš premium medžiagų. Bet jie leis jums bendrauti, naršyti internete, naudotis programėlėmis, fotografuoti gyvenimo akimirkas.
Jei jūsų biudžetas ribotas arba tiesiog nenorite išleisti didelių pinigų telefonui, šiuolaikiniai pigūs telefonai yra visiškai gyvenimiškas pasirinkimas. Tiesiog įeikite su realistiškais lūkesčiais, atlikite namų darbus prieš pirkdami, ir greičiausiai būsite maloniai nustebinti, kiek funkcionalumo galima gauti už mažiau nei šimtinę.
Technologijos tapo prieinamos visiems, ir tai yra nuostabu. Nebereikia skolintis ar taupyti metus, kad turėtumėte veikiantį išmanųjį telefoną. Demokratizacija vyksta, ir pigūs telefonai yra jos dalis.