Pirmieji žingsniai video montažo pasaulyje
Kai pirmą kartą atsiverti video montažo programą, gali pasijusti tarsi būtum patekęs į kosmoso laivo valdymo pultą. Daugybė mygtukų, laiko juostos, sluoksniai ir efektai – visa tai gali atrodyti gąsdinančiai. Tačiau nereikia panikuoti. Kiekvienas profesionalas kažkada pradėjo nuo nulio, ir tu gali pasiekti įspūdingų rezultatų net ir su nemokama programine įranga.
Šiuolaikinės nemokamos video redagavimo programos, tokios kaip DaVinci Resolve, Shotcut ar HitFilm Express, siūlo funkcijas, kurios prieš dešimtmetį būtų buvusios prieinamos tik profesionalioms studijoms. Tereikia žinoti, kaip išnaudoti šiuos įrankius savo kūrybiniams tikslams.
Pradėdamas nuo paprastų projektų, pavyzdžiui, šeimos vaizdo įrašų ar trumpų socialinių tinklų klipų montavimo, pamažu įgysi pasitikėjimo ir galėsi imtis sudėtingesnių projektų. Svarbiausia – praktika ir noras eksperimentuoti.
Nemokamos programos, kurios nustebins savo galimybėmis
Daugelis pradedančiųjų klaidingai mano, kad kokybiškam video montažui būtina išleisti šimtus eurų brangiai programinei įrangai. Tai mitas, kurį laikas sugriauti.
DaVinci Resolve – turbūt galingiausia nemokama video redagavimo programa rinkoje. Ja naudojasi net Holivudo filmų kūrėjai! Nemokama versija turi beveik visas funkcijas, kurių reikia pradedančiajam ir net pažengusiam montuotojui. Programa pasižymi profesionaliu spalvų gradavimu, garso apdorojimu ir specialiaisiais efektais. Vienintelis trūkumas – ji reikalauja galingesnio kompiuterio.
Shotcut – atviro kodo programa, kuri puikiai veikia net senesniuose kompiuteriuose. Ji turi intuityviąją sąsają ir palaiko daugybę video formatų. Nors ji neturi tokių pažangių funkcijų kaip DaVinci Resolve, ji puikiai tinka pradedantiesiems, kurie nori greitai sukurti kokybišką turinį.
HitFilm Express – puikus pasirinkimas tiems, kurie domisi specialiaisiais efektais. Programa turi įspūdingą efektų biblioteką, leidžiančią sukurti net mokslinės fantastikos filmo vertas scenas. Registracija būtina, bet programa išlieka nemokama.
OpenShot – viena paprasčiausių naudoti programų, idealiai tinkanti visiškai pradedantiesiems. Ji turi paprastą, bet funkcionalią sąsają, kuri leidžia greitai išmokti pagrindinius montavimo principus.
Pagrindinis montažo darbo eigos trikampis
Profesionalus video montažas remiasi trimis pagrindiniais etapais, kuriuos aš vadinu „montažo trikampiu”. Supratęs šiuos etapus, galėsi organizuotai ir efektyviai dirbti su bet kokiu projektu.
1. Organizavimas ir atranka. Prieš pradėdamas montuoti, peržiūrėk visą medžiagą ir atrink geriausius kadrus. Sukurk aiškią failų struktūrą savo kompiuteryje. Pavyzdžiui, atskirus aplankus žaliai medžiagai, garso takeliams, grafikai ir t.t. Tai sutaupys daug laiko vėliau.
2. Grubaus montažo etapas. Šiame etape sudėliok atrinktus kadrus į laiko juostą, nesirūpindamas tobulu perėjimu ar efektais. Tikslas – sukurti pasakojimo struktūrą. Tai tarsi skulptoriaus darbas su dideliu akmens luitu – iš pradžių formuoji bendrą formą.
3. Smulkus montažas ir apdaila. Kai jau turi bendrą struktūrą, pradėk tobulinti detales: pridėk perėjimus tarp scenų, koreguok spalvas, pridėk garso efektus ir muziką, kurk titrus. Šis etapas reikalauja daugiausiai kruopštumo ir kūrybiškumo.
Dirbdamas pagal šią struktūrą, išvengsi chaoso ir sumažinsi riziką pasimesti tarp daugybės funkcijų ir galimybių.
Gudrūs karpymo ir perėjimų triukai
Profesionalus montažas dažnai pasižymi „nematomais” perėjimais – žiūrovas nepastebi, kur baigiasi vienas kadras ir prasideda kitas. Štai keletas triukų, kaip to pasiekti:
J ir L kirpimas – tai technika, kai vaizdo ir garso takeliai kerpami skirtingose vietose. J kirpimo atveju, garso takelis prasideda anksčiau nei vaizdas. L kirpimo atveju, ankstesnio kadro garsas tęsiasi, kai jau rodomas naujas vaizdas. Tai sukuria sklandų pasakojimo srautą ir natūralų perėjimą.
Kirpimas judesyje – bandyk karpyti kadrus judesio metu. Pavyzdžiui, jei pirmame kadre žmogus pradeda kelti ranką, o antrame jau turi ją pakėlęs, žiūrovas pastebės nenatūralų šuolį. Tačiau jei kirpsi kadrus judesio viduryje, perėjimas atrodys daug sklandesnis.
30 laipsnių taisyklė – jei jungi du kadrus, kuriuose nufilmuotas tas pats objektas, užtikrink, kad kameros kampas tarp kadrų skirtųsi bent 30 laipsnių. Priešingu atveju žiūrovui atrodys, kad vaizdas „šokinėja”.
Vengk nuvalkiotų perėjimų efektų, tokių kaip „išnykimas į juodą” ar „persiliejimas”, nebent tai tarnauja konkrečiam pasakojimo tikslui. Profesionalai dažniausiai naudoja paprastus kirpimus, kurie neatkreipia dėmesio į patį montažą, o leidžia susikoncentruoti į istoriją.
Spalvų korekcija: paslaptis, keičianti vidutinį vaizdo įrašą į profesionalų
Jei paklaustum profesionalių montuotojų, kokį vieną dalyką turėtų išmokti pradedantieji, daugelis atsakytų – spalvų korekciją. Tai procesas, kuris gali transformuoti paprastą vaizdo įrašą į kinematografišką kūrinį.
Spalvų korekcija susideda iš dviejų pagrindinių etapų:
1. Pirminis spalvų balansas – šiame etape koreguojame vaizdo įrašo ekspoziciją, kontrastą, baltos spalvos balansą. Tikslas – pasiekti natūralų, subalansuotą vaizdą, kuriame balti objektai atrodo tikrai balti, o juodi – juodi. Tai techninis etapas, kurio tikslas – ištaisyti filmavimo klaidas.
2. Spalvų gradavimas – tai kūrybinis etapas, kuriame suteikiame vaizdo įrašui nuotaiką ir stilių. Pavyzdžiui, šiltų tonų dominavimas gali sukurti jaukią, nostalgišką atmosferą, o mėlyni tonai dažnai asocijuojasi su šalčiu, susvetimėjimu ar paslaptimi.
Pradėk nuo paprastų koregavimų. Nemokamose programose, tokiose kaip DaVinci Resolve, rasi įrankius, vadinamus „Lumetri” arba „Color Wheels”, kurie leidžia koreguoti šešėlius, vidurinius tonus ir ryškias vietas. Eksperimentuok su šiais slankikliais, stebėdamas, kaip keičiasi vaizdo nuotaika.
Naudingas patarimas: daugelis profesionalių filmų naudoja vadinamąjį „teal and orange” spalvų derinį, kur šešėliai turi melsvą atspalvį, o ryškios vietos ir odos tonai – šiltą, oranžinį atspalvį. Tai sukuria malonų akiai kontrastą, kuris išryškina veikėjus fone.
Garso montažas – dažnai pamirštamas, bet kritiškai svarbus
Pradedantieji montuotojai dažnai visą dėmesį skiria vaizdo kokybei, pamiršdami, kad prastas garsas gali sugadinti net ir gražiausiai nufilmuotą vaizdo įrašą. Štai keletas patarimų, kaip pagerinti garso kokybę:
Normalizuok garso lygius – užtikrink, kad visas vaizdo įrašas turėtų panašų garsumo lygį. Nemokamose programose yra įrankiai, vadinami „Normalize” arba „Audio Gain”, kurie padeda tai pasiekti automatiškai.
Naudok garso filtrus – jei tavo įrašytas garsas turi foninį triukšmą (pavyzdžiui, ventiliatoriaus ūžimą ar gatvės garsus), naudok triukšmo mažinimo filtrus. Programose, tokiose kaip DaVinci Resolve ar Shotcut, rasi įrankius, vadinamus „Noise Reduction” arba „DeNoise”.
Sluoksniuok garsą – profesionalūs vaizdo įrašai retai naudoja tik originalų įrašyto garso takelį. Pridėk foninę muziką (tik įsitikink, kad turi teisę ją naudoti!), aplinkos garsus ar garso efektus. Tai suteiks tavo vaizdo įrašui gylį ir profesionalumą.
Naudok garso perėjimus – staigūs garso pokyčiai gali būti trikdantys. Naudok garso išnykimą (fade out) ir įsijungimą (fade in) tarp scenų, kad perėjimai būtų sklandūs.
Nemokamos garso bibliotekos, tokios kaip Freesound.org ar YouTube Audio Library, siūlo tūkstančius nemokamų garso efektų ir muzikos takelių, kuriuos gali naudoti savo projektuose.
Eksporto nustatymai: paskutinis, bet ne mažiau svarbus žingsnis
Tavo darbas nėra baigtas, kol tinkamai neeksportuoji savo vaizdo įrašo. Netinkami eksporto nustatymai gali sugadinti valandų valandas trukusį darbą, todėl verta skirti laiko šiam etapui.
Rinkis tinkamą formatą – dažniausiai naudojami formatai yra MP4 ir MOV su H.264 kodeku. Šie formatai užtikrina gerą kokybės ir failo dydžio santykį ir yra suderinami su dauguma platformų.
Rezoliucija – šiandien standartas yra 1080p (1920×1080 pikselių), nors vis dažniau naudojama ir 4K (3840×2160). Jei tavo vaizdo įrašas skirtas socialiniams tinklams, patikrink konkrečios platformos rekomendacijas – pavyzdžiui, Instagram reikalauja kitokių proporcijų nei YouTube.
Bitreitas – tai parametras, nusakantis, kiek duomenų naudojama vaizdo įrašo kokybei užtikrinti. Aukštesnis bitreitas reiškia geresnę kokybę, bet didesnį failą. YouTube rekomenduoja 8 Mbps bitratą 1080p vaizdo įrašams.
Garso nustatymai – rinkis AAC kodeką su 48 kHz dažniu ir 192-320 Kbps bitrate. Tai užtikrins kokybišką garsą, kuris gerai skambės įvairiuose įrenginiuose.
Prieš galutinį eksportą, visada peržiūrėk savo projektą nuo pradžios iki galo, ieškodamas klaidų ar netyčinių efektų. Geriau sugaišti papildomą valandą dabar, nei vėliau aiškintis, kodėl tavo vaizdo įrašas turi keistą mirgėjimą ar garso problemų.
Kūrybinė kibirkštis: kaip išlaisvinti savo unikalų stilių
Technikos išmanymas yra tik pusė darbo kuriant įspūdingus vaizdo įrašus. Kita pusė – tavo kūrybiškumas ir unikalus požiūris. Nebijokim eksperimentuoti ir laužyti taisykles, kai jau jas išmokstame.
Stebėk filmus, muzikinius vaizdo klipus, reklamas su kritiška akimi. Analizuok, kaip profesionalai kuria nuotaiką, ritmiką, kaip jie pasakoja istorijas vaizdo kalba. Bandyk atkartoti patikusius efektus savo projektuose – taip mokaisi geriausiai.
Atmink, kad tobulas montažas yra tas, kurio žiūrovas nepastebi. Kai žmonės žiūri tavo vaizdo įrašą ir pasineria į istoriją, nesusimąstydami apie technines detales – tai didžiausias komplimentas tavo, kaip montuotojo, darbui.
Galiausiai, video montažas yra kelionė, ne tikslas. Kiekvienas projektas – tai galimybė išmokti kažką naujo, patobulėti, išbandyti naują techniką. Net profesionalai nuolat mokosi ir tobulėja. Tad nesijaudink dėl klaidų – jos yra neišvengiama ir vertinga mokymosi proceso dalis.
Su šiuolaikinėmis nemokamomis programomis ir gausybe mokymosi šaltinių internete, niekada nebuvo geresnio laiko pradėti kurti profesionaliai atrodančius vaizdo įrašus. Taigi, atidaryk savo pasirinktą programą, importuok medžiagą ir pradėk kurti. Tavo kino kelionė prasideda dabar!