Kas slepiasi už šių technologijų
Žaidimai kompiuteryje turėtų būti sklandus malonumas, bet dažnai susiduriam su vaizdo trūkinėjimu, vaizdų plyšimu (tearing) ar nemalonia patirtimi, kai ekrane lyg ir kažkas ne taip. Čia ir ateina į pagalbą FreeSync bei G-Sync technologijos. Iš esmės abi šios sistemos sprendžia tą pačią problemą – sinchronizuoja monitoriaus atnaujinimo dažnį su vaizdo plokštės generuojamų kadrų skaičiumi.
Tradiciškai monitorius veikia fiksuotu dažniu – pavyzdžiui, 60Hz ar 144Hz. Tai reiškia, kad ekranas atnaujinamas būtent tiek kartų per sekundę, nepriklausomai nuo to, kiek kadrų sugeba išmesti jūsų vaizdo plokštė. Kai vaizdo plokštė generuoja 50 kadrų per sekundę, o monitorius atnaujinamas 60 kartų, atsiranda nesutapimas. Rezultatas? Ekrane matote dalį senojo ir dalį naujo kadro vienu metu – tai ir yra tas bjaurus vaizdų plyšimas.
V-Sync buvo pirmasis bandymas tai išspręsti, bet jis tiesiog apribodavo kadrų skaičių iki monitoriaus dažnio, sukeldamas pastebimą įvesties vėlavimą (input lag). FreeSync ir G-Sync atėjo kaip protingesnis sprendimas – leisti monitoriui prisitaikyti prie vaizdo plokštės, o ne atvirkščiai.
AMD FreeSync filosofija ir veikimo principas
AMD sukūrė FreeSync kaip atvirą standartą, paremtą VESA Adaptive-Sync protokolu, kuris yra įtaisytas į DisplayPort specifikaciją. Tai reiškia, kad gamintojams nereikia mokėti licencijų mokesčių AMD, todėl FreeSync monitoriai paprastai būna pigesni.
Technologijos šerdis gana paprasta – vaizdo plokštė komunikuoja su monitoriumi per DisplayPort arba HDMI (naujesnėse versijose) ir nurodo, kada tiksliai yra paruoštas naujas kadras. Monitorius tada atnaujina vaizdą būtent tuo momentu, o ne laukia savo standartinio atnaujinimo ciklo. Jei žaidimas veikia 47 FPS, monitorius faktiškai dirba 47Hz režimu tą akimirką.
FreeSync turi keletą versijų. Paprasta FreeSync versija užtikrina bazinę adaptyvią sinchronizaciją tam tikrame dažnių diapazone, pavyzdžiui, 48-75Hz. FreeSync Premium išplečia šį diapazoną iki bent 120Hz ir garantuoja LFC (Low Framerate Compensation) funkciją, kuri padeda, kai kadrų skaičius nukrenta žemiau minimalaus palaikomo dažnio. FreeSync Premium Pro prideda dar ir HDR palaikymą bei griežtesnius reikalavimus vaizdo kokybei.
NVIDIA G-Sync – uždaras ekosistemos požiūris
NVIDIA pasirinko kitokį kelią. G-Sync pradžioje reikalavo specialaus aparatinio modulio monitoriuje – G-Sync modulio, kuris kainavo apie 200-300 dolerių gamintojui. Šis modulis perima monitoriaus valdymą ir tiesiogiai komunikuoja su NVIDIA vaizdo plokšte, užtikrindamas maksimalų suderinamumą ir kokybę.
G-Sync modulis ne tik sinchronizuoja kadrų dažnį, bet ir atlieka daug kitų funkcijų: valdo monitoriaus skalerį, užtikrina žemesnį įvesties vėlavimą, palaiko platesnį dinaminių dažnių diapazoną ir automatiškai įjungia overdrive nustatymus skirtingiems atnaujinimo dažniams. Tai kompleksinis sprendimas, kuris teoriškai turėtų veikti nepriekaištingai.
Vėliau NVIDIA pristatė G-Sync Compatible programą, kuri leido FreeSync monitoriams gauti NVIDIA palaiminimą, jei jie atitiko tam tikrus kokybės standartus. Dar vėliau atsirado G-Sync Ultimate (anksčiau G-Sync HDR), kuris pridėjo aukščiausios klasės HDR palaikymą su griežtais reikalavimais.
Suderinamumo realybė šiandien
Dabar prasideda įdomiausia dalis. Nuo 2019 metų NVIDIA oficialiai pradėjo palaikyti FreeSync monitorius su savo GTX 10 serijos ir naujesnėmis vaizdo plokštėmis. Tai buvo milžiniškas poslinkis, nes anksčiau G-Sync veikė tik su specialiais G-Sync modulio monitoriais.
Praktiškai tai reiškia, kad jei turite NVIDIA vaizdo plokštę ir FreeSync monitorių, greičiausiai galėsite naudoti adaptyvią sinchronizaciją. Tačiau čia yra keletas niuansų. NVIDIA oficialiai sertifikavo tik apie 30 monitorių kaip „G-Sync Compatible”, bet iš tiesų veikia šimtai kitų FreeSync monitorių. Skirtumas tas, kad nesertifikuoti monitoriai gali turėti smulkių problemų – blyksinčius ekranus tam tikruose dažniuose, siauresnį veikimo diapazoną ar kitokius keistumus.
AMD pusėje situacija paprastesnė – bet kuri AMD vaizdo plokštė nuo Radeon RX 200 serijos palaiko FreeSync. O štai su G-Sync modulio monitoriais AMD vaizdo plokštės neveiks – tai uždaras NVIDIA standartas. Tad jei planuojate kartais keisti vaizdo plokštes tarp AMD ir NVIDIA, FreeSync monitorius yra universalesnis pasirinkimas.
Kaip patikrinti ir įjungti šias technologijas
Turint NVIDIA vaizdo plokštę ir FreeSync monitorių, procesas gana paprastas. Pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate DisplayPort kabelį – HDMI veikia tik su naujesniais monitoriais, palaikančiais HDMI 2.1 arba specialią FreeSync over HDMI funkciją. Monitoriaus nustatymuose (OSD meniu) turite rasti ir įjungti FreeSync arba Adaptive-Sync funkciją – ji dažnai būna išjungta pagal nutylėjimą.
Tada atidarykite NVIDIA Control Panel, eikite į „Set up G-SYNC” skiltį ir turėtumėte matyti savo monitorių. Pažymėkite „Enable G-SYNC, G-SYNC Compatible” ir pasirinkite, ar norite, kad veiktų tik viso ekrano režime, ar ir langiniame. Rekomenduoju pasirinkti abi opcijas. Jei monitorius nesertifikuotas, pamatysite įspėjimą, bet vis tiek galėsite įjungti.
Su AMD viskas dar paprasčiau. AMD Radeon nustatymuose eikite į Display skiltį, pasirinkite savo monitorių ir tiesiog įjunkite AMD FreeSync. Jei monitorius palaiko, pamatysite įvairias opcijas. Kai kurie monitoriai turi kelis FreeSync režimus – Standard ir Premium/Ultimate, kurie gali skirtis dažnių diapazonu ar reakcijos laiku.
Realūs skirtumai žaidžiant
Teorija teorija, bet kaip tai jaučiasi praktikoje? Turiu pasakyti, kad skirtumas tarp G-Sync modulio ir FreeSync su NVIDIA plokšte nėra toks dramatiškas, kaip kai kas bando įteigti. Žaidžiant modernius žaidimus su stabiliu 80-120 FPS diapazonu, abi technologijos veikia puikiai ir vaizdų plyšimo nematyti.
Skirtumas labiau pastebimas kraštutinėse situacijose. G-Sync modulis geriau tvarko labai žemus kadrų skaičius – pavyzdžiui, kai FPS nukrenta iki 30-40. FreeSync monitoriai kartais gali pradėti blykčioti arba vis tiek rodyti šiek tiek plyšimo, ypač jei neturi LFC funkcijos. G-Sync modulis taip pat dažnai turi platesnį veikimo diapazoną – nuo 1Hz iki maksimalaus monitoriaus dažnio, kai tuo tarpu FreeSync dažnai prasideda nuo 48Hz ar 60Hz.
Įvesties vėlavimas (input lag) yra dar viena sritis, kur G-Sync modulis teoriškai turėtų būti geresnis, bet šiuolaikiniai FreeSync monitoriai taip pat pasiekė puikių rezultatų. Skirtumas paprastai yra 1-3 milisekundės, ko žmogaus akis tiesiog nepajėgia pastebėti. Profesionalūs e-sporto žaidėjai gali turėti kitokią nuomonę, bet jiems dažnai rūpi visai kiti dalykai – jie dažnai net nenaudoja adaptyvios sinchronizacijos, nes žaidžia su 240Hz+ monitoriais ir stabiliais 300+ FPS.
Kainų ir vertės klausimas
Čia FreeSync aiškiai laimi. Panašių specifikacijų monitorius su FreeSync gali kainuoti 100-300 eurų pigiau nei su G-Sync moduliu. Pavyzdžiui, 27 colių 1440p 144Hz IPS monitorių su FreeSync galima rasti už 300-400 eurų, kai tuo tarpu G-Sync modulio versija pradedama nuo 500-600 eurų.
Ar verta ta kaina? Priklauso nuo jūsų situacijos. Jei tikrai žaidžiate daug konkurencinių žaidimų, turite galingą NVIDIA vaizdo plokštę ir norite absoliučiai geriausios patirties, G-Sync modulis gali būti verta investicija. Bet daugumai žmonių FreeSync monitorius su NVIDIA vaizdo plokšte veiks puikiai ir sutaupysite nemažai pinigų, kuriuos galite investuoti į geresnę vaizdo plokštę ar daugiau RAM.
Dar vienas aspektas – ateities perspektyva. Jei kada nors nuspręsite pereiti prie AMD vaizdo plokštės (o jos tampa vis konkurencingesnės), FreeSync monitorius veiks be jokių problemų. G-Sync modulio monitorius taps bevertis su AMD plokšte, nebent jums visai nerūpi adaptyvios sinchronizacijos funkcija.
Ką rinktis perkant naują monitorių
Jei dabar renkate naują monitorių ir svarstote tarp šių technologijų, štai keletas praktinių rekomendacijų. Pirma, jei turite AMD vaizdo plokštę, pasirinkimas akivaizdus – FreeSync. Jokių klausimų, jokių abejonių.
Jei turite NVIDIA vaizdo plokštę, situacija šiek tiek sudėtingesnė. Mano rekomendacija būtų ieškoti FreeSync Premium arba FreeSync Premium Pro monitoriaus, kuris yra G-Sync Compatible sertifikuotas. Taip gaunate geriausią iš abiejų pasaulių – žemesnę kainą ir garantiją, kad veiks gerai su NVIDIA. NVIDIA sertifikuotų monitorių sąrašą galite rasti jų oficialioje svetainėje.
Jei rasite puikų monitorių su FreeSync, bet jis nėra oficialiai sertifikuotas, nevenkite jo. Paskaitykite atsiliepimus internete – dažnai žmonės aprašo, kaip veikia su NVIDIA plokštėmis. Daugelis nesertifikuotų monitorių veikia puikiai, tik NVIDIA neturėjo laiko ar noro jų visų testuoti.
G-Sync modulio monitorius vertėtų rinktis tik jei tikrai norite premium patirties ir pinigai nėra problema. Ypač jei žiūrite į aukščiausios klasės 4K 144Hz+ arba ultrawide monitorius – ten G-Sync Ultimate gali suteikti tikrai išskirtinę HDR patirtį su 1000+ nits ryškumu ir puikia spalvų kokybe.
Kai technologija susitinka su realybe
Pabaigoje norisi pasakyti, kad abi šios technologijos jau yra pakankamai subrendusios ir veikia puikiai. Laikai, kai G-Sync buvo vienintelis patikimas būdas gauti sklandų žaidimų vaizdą, jau seniai praėjo. FreeSync išaugo į rimtą konkurentą, o NVIDIA sprendimas atverti savo ekosistemą FreeSync monitoriams buvo protingas žingsnis, kuris išplėtė pasirinkimus visiems.
Praktiškai kalbant, jei žaidžiate šiuolaikinius žaidimus su bent vidutine ar geresnės klasės vaizdo plokšte, bet kuri iš šių technologijų padarys jūsų žaidimų patirtį daug malonesnę. Vaizdų plyšimas tiesiog išnyks, ekranas taps sklandesnis, o žaidimai atrodys profesionaliau. Skirtumas tarp pačių technologijų yra daug mažesnis nei skirtumas tarp bet kurios iš jų ir monitoriaus be adaptyvios sinchronizacijos.
Rinkitės pagal savo biudžetą, vaizdo plokštę ir konkrečius poreikius. Nesijaudinkite pernelyg dėl teorinių skirtumų – realybėje abu variantai suteiks puikią patirtį. Svarbiausia, kad monitorius turėtų gerą panelę, tinkamą rezoliuciją jūsų poreikiams ir atnaujinimo dažnį, kuris atitinka jūsų vaizdo plokštės galimybes. O FreeSync ar G-Sync – tai tik priedas, kuris padarys viską dar geriau.