Kai kortelė tampa nematoma
Prisimenu, kaip prieš kokius dešimt metų žmonės vis dar žiūrėdavo keistai, kai kas nors bandydavo mokėti telefonu. Dabar tai tapo tokia kasdienybe, kad net nesivaržome palikti fizinės piniginės namuose. Tiesiog prieini prie terminalo, pridedi telefoną ir – voila – mokėjimas atliktas. Bet kas gi ten iš tikrųjų vyksta? Kodėl tas mažas stiklo ir metalo gabalas sugeba perduoti jūsų banko kortelės informaciją?
Viskas sukasi apie technologiją, vadinamą NFC – Near Field Communication, arba lietuviškai – artimo lauko ryšys. Tai gana paprasta, bet kartu geniali sistema, leidžianti dviem įrenginiams keistis duomenimis per labai trumpą atstumą. Ir kai sakau trumpą, tai tikrai trumpą – paprastai iki 4 centimetrų. Būtent dėl šio trumpo veikimo spindulio NFC yra gana saugus.
Fizika, kuri slepiasi už magijos
NFC veikia elektromagnetinės indukcijos principu. Skamba sudėtingai? Iš tikrųjų tai ta pati fizika, kurią mokėtės mokykloje, tik pritaikyta praktiškai. Jūsų telefone yra mažytė antenėlė – dažniausiai tai tiesiog plona viela, įmontuota į telefono korpusą. Mokėjimo terminale – analogiška.
Kai pridedate telefoną prie terminalo, vyksta įdomus dalykas: terminalo antenėlė generuoja elektromagnetinį lauką. Jūsų telefono antenėlė šį lauką „pagauna” ir iš jo gauna energijos. Taip, teisingai – telefono NFC lustui net nereikia atskirai naudoti telefono baterijos energijos tam, kad perduotų duomenis. Jis veikia kaip parazitas (geriausią prasme), naudodamas terminalo sukurtą elektromagnetinį lauką.
Šis elektromagnetinis laukas veikia 13.56 MHz dažniu. Kodėl būtent toks? Na, tai tarptautinis standartas, kuris buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių: šis dažnis gerai veikia trumpais atstumais, nesikliudo su kitais belaidžiais signalais ir leidžia perduoti duomenis pakankamai greitai.
Kas vyksta telefono viduje
Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose yra specialus NFC lustas. Tai atskiras mikroprocesorius, kuris rūpinasi visa komunikacija. Kai įjungiate Apple Pay, Google Pay ar Samsung Pay, jūsų telefono operacinė sistema kreipiasi į šį lustą ir liepia jam pasiruošti mokėjimui.
Bet štai įdomiausia dalis – jūsų tikrasis kortelės numeris niekada nėra saugomas telefone. Vietoj to naudojama tai, kas vadinama tokenizacija. Kai pirmą kartą pridėjote kortelę į telefoną, bankas sugeneravo unikalų virtualų kortelės numerį – tokeną. Būtent šis tokenas ir yra saugomas telefone.
Kiekvieną kartą mokant, generuojamas unikalus vienkartinis kodas. Net jei kas nors kaip nors pertvarkytų duomenis, kurie buvo perduoti mokant, jie būtų visiškai nenaudingi kitam mokėjimui. Tai kaip turėti begalę skirtingų kortelių, kurių kiekviena veikia tik vieną kartą.
Saugumo klausimas, kuris neduoda ramybės
Daugelis žmonių vis dar bijo mokėti telefonu. „O jei kas nors nuskaitys mano kortelę iš kišenės?” – dažnai girdimas klausimas. Realybėje tai beveik neįmanoma dėl kelių priežasčių.
Pirma, tas 4 centimetrų atstumas nėra marketingo triukas. Tai fizinis apribojimas. Kad kas nors galėtų nuskaityti jūsų telefono NFC signalą, jam reikėtų būti LABAI arti. Ir net tada, jei telefonas yra užrakintas, mokėjimo programėlės neveikia. Reikia pirštų atspaudų, veido atpažinimo arba PIN kodo.
Antra, tie vienkartiniai kodai. Net jei kas nors kaip nors sugautų signalą, jis būtų nenaudingas. Trečia, daugelis telefonų turi papildomą saugumo lygmenį – vadinamąjį „Secure Element” arba SE. Tai izoliuota telefono dalis, kuri veikia kaip mažytis seifas. Ten saugomi visi jautrūs duomenys, ir net jei telefonas būtų nulaužtas, prie šios dalies prieiti beveik neįmanoma.
Kodėl kartais neveikia
Turbūt visi esame patyrę tą nepatogų momentą, kai stovi prie kasos, bandai mokėti telefonu, o jis tiesiog… nieko nedaro. Terminalo ekrane mirksi „Laukiama kortelės”, o už tavęs jau rikiuojasi eilė. Yra keletas dažniausių priežasčių.
Metalinis telefono dėklas gali blokuoti NFC signalą. Metalas veikia kaip Faradėjaus narvas, neleidžiantis elektromagnetinėms bangoms praeiti. Jei turite storą metalinį dėklą, gali tekti jį nuimti arba bent jau pabandyti pridėti telefoną kitu kampu.
Kartais problema yra terminale. Ne visi mokėjimo terminalai vienodai gerai veikia su visais telefonais. Ypač senesni terminalai gali turėti problemų su naujesniais telefonais arba atvirkščiai. Taip pat svarbu, kur tiksliai pridedate telefoną – NFC antenėlė telefone paprastai yra viršuje arba viduryje, priklausomai nuo modelio.
Baterija irgi gali būti problema, nors ir ne tokia, kokios tikitės. Net jei telefonas visiškai išsikrovęs, NFC teoriškai turėtų veikti, nes jis gauna energiją iš terminalo. Tačiau kai kurie telefonai išsijungia visas funkcijas, kai baterija nukrinta žemiau tam tikro lygio, įskaitant ir NFC.
Skirtingos sistemos, ta pati technologija
Apple Pay, Google Pay, Samsung Pay – visos šios sistemos naudoja tą patį NFC standartą, bet kiekviena turi savo ypatumų. Apple Pay veikia tik su iPhone 6 ir naujesniais modeliais, nes ankstesni iPhone’ai neturėjo NFC lusto. Arba tiksliau – turėjo, bet jis buvo apribotas ir veikė tik su specialiomis programėlėmis.
Google Pay yra lankstesnis – veikia su bet kuriuo Android telefonu, turinčiu NFC. Bet čia ir slypi problema: kadangi Android ekosistema yra tokia įvairi, ne visi telefonai vienodai gerai palaiko šią funkciją. Kai kurie pigūs Android telefonai turi NFC, bet jis gali būti prastos kokybės arba blogai įdiegtas.
Samsung Pay turėjo įdomią technologiją vadinamą MST (Magnetic Secure Transmission), kuri leisdavo mokėti net su senais terminalais, kurie neturi NFC. Deja, Samsung pamažu atsisako šios technologijos naujuose modeliuose, nes NFC terminalai tapo pakankamai paplitę.
Daugiau nei tik mokėjimai
NFC nėra tik apie mokėjimus. Ta pati technologija naudojama įvairiose kitose srityse. Viešojo transporto kortelės – dažniausiai tai NFC kortelės. Kai pridedate savo kelionių kortelę prie skaitytuvo autobuse, vyksta tas pats duomenų perdavimas kaip ir mokant.
Kai kurie telefonai leidžia emuliuoti prieigos korteles. Jei jūsų biuras naudoja NFC prieigos sistemas, galite „nukopijuoti” savo kortelę į telefoną ir naudoti jį kaip elektroninį raktą. Tai ypač patogu, nes telefoną tikrai nepamirši namuose (na, bent jau rečiau nei prieigos kortelę).
Yra ir NFC žymės – maži lipdukai arba čipai, kuriuos galite užprogramuoti atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui, galite priklijuoti NFC žymę prie lovos ir užprogramuoti, kad prisilietę telefonu ji išjungtų garsą, įjungtų žadintuvą ir sumažintų ekrano ryškumą. Arba prie automobilio durų – kad įjungtų navigaciją ir Bluetooth.
Ateitis jau čia, tik nelygiai paskirstyta
Mokėjimo kortelės telefone jau seniai nėra ateities technologija – tai dabartis. Lietuvoje NFC mokėjimai auga sparčiai, nors vis dar yra žmonių, kurie nėra girdėję apie tokią galimybę arba tiesiog nepasitiki.
Įdomu tai, kad skirtingose šalyse ši technologija priimama skirtingai. Kinijoje, pavyzdžiui, NFC mokėjimai nėra tokie populiarūs kaip QR kodų skanavimas per WeChat ar Alipay. Tai rodo, kad technologija pati savaime nereiškia automatinio priėmimo – svarbu ir kultūrinis kontekstas.
Ateityje tikėtina, kad NFC taps dar labiau integruotas į mūsų gyvenimą. Jau dabar kai kurie automobilių gamintojai leidžia naudoti telefoną kaip automobilio raktą per NFC. Išmaniosios durų spynos, bagažo saugojimo sistemos, net kai kurie medicinos prietaisai – visi jie gali naudoti NFC komunikacijai.
Bankai ir mokėjimo sistemos irgi tobulina savo sistemas. Biometrinis autentifikavimas tampa standartu, o mokėjimo limitai be PIN kodo nuolat didėja. Kai kuriose šalyse jau galima mokėti šimtus eurų vien tik prisilietus telefonu, nereikia jokio papildomo patvirtinimo.
Kai technologija tampa nematoma
Geriausios technologijos yra tos, apie kurias nereikia galvoti. NFC mokėjimai telefonu yra būtent tokia technologija. Tiesiog pridedate telefoną, girdite pyptelėjimą ir einat toliau. Nereikia ieškoti kortelės, įvesti PIN kodo (bent jau mažesnėms sumoms), laukti patvirtinimo.
Žinoma, fizinės kortelės dar ilgai neišnyks. Visada bus situacijų, kai telefonas išsikrovęs, sugedo arba tiesiog pamirštas namuose. Bet kaip papildoma, o daugeliui jau ir pagrindinė mokėjimo priemonė, telefonas su NFC yra neįtikėtinai patogus.
Jei dar nenaudojate mokėjimų telefonu, verta pabandyti. Įdiekite savo banko programėlę arba Apple/Google Pay, pridėkite kortelę (tai užtrunka kelias minutes) ir išbandykite kitą kartą apsipirkdami. Pirmą kartą gali būti šiek tiek neįprasta, bet po kelių mokėjimų suprasite, kodėl tiek daug žmonių jau atsisakė fizinių piniginių. Technologija, kuri veikia elektromagnetinės indukcijos principu, kurią išrado dar XX amžiaus viduryje, dabar leidžia mums mokėti vien tik prisilietus telefonu. Ir tai, tiesą sakant, gana nuostabu.