Kai pinigai tampa skaičiais kompiuteryje
Prisimenu, kaip prieš keletą metų draugas bandė man paaiškinti, kas yra Bitcoin. Jis kalbėjo apie blokų grandines, decentralizaciją ir kasybą, o aš vis galvojau – na gerai, bet kur tie pinigai fiziškai yra? Pasirodo, kad būtent šis klausimas ir yra raktas į kriptovaliutų supratimą. Jos nėra niekur fiziškai, bet kartu yra visur – užrašytos tūkstančiuose kompiuterių visame pasaulyje.
Kriptovaliuta iš esmės yra skaitmeniniai pinigai, kurie neturi jokios centrinės institucijos – nei banko, nei vyriausybės, nei kokios kitos organizacijos, kuri juos kontroliuotų. Vietoj to, visa sistema veikia kaip milžiniškas bendras žaidimas, kuriame dalyvauja tūkstančiai ar net milijonai kompiuterių, ir visi jie kartu saugo informaciją apie tai, kas kiek turi.
Skirtingai nei eurai ar doleriai jūsų banko sąskaitoje, kur bankas saugo duomenis savo serveriuose ir gali bet kada pakeisti taisykles, kriptovaliutos veikia pagal griežtai nustatytą matematinį kodą. Niekas negali tiesiog nuspręsti atspausdinti daugiau Bitcoin, kaip tai daro centriniai bankai su įprastais pinigais.
Kaip visa tai prasidėjo
2008 metų spalį, kai pasaulis skendo finansų krizėje ir žmonės prarado pasitikėjimą bankais, kažkas pasirašantis slapyvardžiu Satoshi Nakamoto paskelbė devynių puslapių dokumentą. Jame buvo aprašyta sistema, kaip sukurti pinigus, kuriems nereikėtų jokių tarpininkų.
Skamba kaip mokslinė fantastika, tiesa? Bet 2009 metų sausį Nakamoto paleido pirmąjį Bitcoin programinės įrangos variantą ir iškasė pirmąjį bloką – vadinamąjį „genesis block”. Jame jis net paliko žinutę su tų dienų laikraščio antrašte apie bankų gelbėjimą, tarsi primindamas, kodėl visa tai buvo sukurta.
Pirmaisiais metais Bitcoin beveik niekas nenaudojo. Žmonės mainė juos forumuose, eksperimentavo, bandė suprasti. Garsiausias ankstyvasis sandoris įvyko 2010 metais, kai programuotojas sumokėjo 10,000 BTC už dvi picas. Šiandien tos picos būtų vertos šimtus milijonų eurų – turbūt brangiausias maistas istorijoje.
Po Bitcoin sėkmės atsirado tūkstančiai kitų kriptovaliutų. Ethereum pridėjo galimybę vykdyti sudėtingas programas blokų grandinėje. Litecoin bandė būti greitesnis. Kai kurios kriptovaliutos buvo sukurtos kaip pokštas – pavyzdžiui, Dogecoin su šuns nuotrauka – bet vis tiek įgavo realią vertę.
Blokų grandinė – technologija, kuri visa tai įgalina
Gerai, dabar prie svarbiausios dalies. Kaip visa tai iš tikrųjų veikia? Pagrindas yra technologija, vadinama blockchain arba blokų grandine.
Įsivaizduokite didžiulę apskaitų knygą, kurioje užrašytos visos kada nors įvykusios transakcijos. Kiekvienas naujas puslapis (blokas) yra prijungiamas prie ankstesnio, sudarant grandinę. Bet skirtingai nei įprasta knyga, šios kopija yra tūkstančiuose kompiuterių visame pasaulyje, ir visos jos nuolat tikrina viena kitą.
Kai norite kam nors persiųsti kriptovaliutą, jūsų transakcija patenka į laukiančiųjų eilę. Specialūs kompiuteriai, vadinami kasėjais (miners), surenka keliasdešimt ar šimtą tokių transakcijų į bloką. Tada prasideda įdomiausia dalis – jie varžosi, kas pirmas išspręs sudėtingą matematinę užduotį.
Ši užduotis yra tokia: rasti skaičių, kuris, sujungtas su bloko duomenimis ir praėjus per specialią matematinę funkciją (hash), duotų rezultatą prasidedantį tam tikru kiekiu nulių. Skamba keistai? Tai iš esmės kaip atspėti labai sudėtingą slaptažodį, tik kad nėra jokio protingo būdo – reikia tiesiog bandyti milijonus variantų per sekundę.
Kai kažkuris kasėjas randa teisingą atsakymą, jis skelbia jį visam tinklui. Kiti kompiuteriai greitai patikrina (patikrinti yra lengva, sunku tik rasti), ir jei viskas gerai, naujas blokas pridedamas prie grandinės. Kasėjas už tai gauna atlygį – naujai sukurtų kriptovaliutų ir transakcijų mokesčius.
Kodėl tai saugiau nei atrodo
Kai žmonės pirmą kartą išgirsta apie kriptovaliutas, dažnai kyla klausimas: jei tai tik skaičiai kompiuteryje, kodėl aš negaliu tiesiog pasidaryti sau milijoną Bitcoin?
Atsakymas slypi sistemos genialume. Norint suklastoti transakciją, turėtumėte pakeisti ne tik vieną bloką, bet ir visus po jo einančius blokus (nes kiekvienas blokas yra matematiškai susietas su ankstesniu). Ir tai turėtumėte padaryti daugiau nei pusėje visų tinklo kompiuterių vienu metu, kol kiti tęsia savo darbą.
Praktiškai tai reikštų, kad jums reikėtų daugiau skaičiavimo galios nei visam likusiam Bitcoin tinklui kartu sudėjus. O šis tinklas šiuo metu naudoja daugiau elektros energijos nei kai kurios nedidelės šalys. Paprasčiau tariant – tai kainuotų milijardus eurų ir būtų beveik neįmanoma.
Kiekviena transakcija yra pasirašyta skaitmenine parašu naudojant privatų raktą – ilgą skaičių, kurį žino tik piniginės savininkas. Matematiškai neįmanoma sukurti tikro parašo neturint šio rakto. Tai kaip turėti slaptažodį, kurio niekas negali atspėti net per milijonus metų bandydamas.
Tiesa, yra ir silpnoji grandis – jei kas nors pavogs jūsų privatų raktą (pavyzdžiui, įsilaužęs į kompiuterį), jis galės naudoti jūsų pinigus. Todėl kriptovaliutų saugumas labai priklauso nuo to, kaip saugiai laikote savo raktus.
Skirtingos kriptovaliutos skirtingiems tikslams
Nors Bitcoin buvo pirmasis ir tebėra žinomiausias, šiandien egzistuoja dešimtys tūkstančių skirtingų kriptovaliutų. Kodėl jų tiek daug?
Bitcoin buvo sukurtas kaip skaitmeniniai pinigai – alternatyva įprastoms valiutoms. Jo kūrėjai nustatė, kad visada bus tik 21 milijonas Bitcoin, ir taškas. Ši ribota pasiūla yra įdėta į kodą ir negali būti pakeista be to, kad dauguma tinklo sutiktų.
Ethereum atėjo su didesne vizija. Jo kūrėjas Vitalik Buterin (kuris pradėjo projektuoti sistemą būdamas vos 19 metų) suprato, kad blokų grandinė gali būti naudojama ne tik pinigų siuntimui. Ethereum leidžia paleisti programas – vadinamuosius išmaniuosius kontraktus – kurie automatiškai vykdo susitarimus, kai įvykdomos tam tikros sąlygos.
Pavyzdžiui, galite sukurti išmanųjį kontraktą, kuris automatiškai išmoka draudimo kompensaciją, jei oro prognozės duomenys rodo, kad jūsų mieste buvo potvynis. Nereikia skambinti į draudimo kompaniją, pildyti popierių, laukti mėnesį. Viskas vyksta automatiškai pagal kodą.
Kitos kriptovaliutos orientuojasi į specifines niše. Monero sutelkia dėmesį į privatumą – transakcijos yra taip užšifruotos, kad beveik neįmanoma atsekti, kas kam siuntė. Ripple (XRP) buvo sukurtas bankams ir finansų institucijoms, kad galėtų greičiau ir pigiau siųsti pinigus tarp šalių. Stablecoins, kaip USDT ar USDC, yra susieti su doleriais ar kitomis valiutomis, kad išvengtų kainų svyravimų.
Kaip žmonės iš tikrųjų naudoja kriptovaliutas
Teorija teorija, bet kas iš tikrųjų naudoja šiuos skaitmeninių pinigus? Atsakymas gali jus nustebinti – naudojimo būdų spektras yra platus.
Kai kurie žmonės tiesiog laiko kriptovaliutas kaip investiciją, tikėdamiesi, kad jų vertė augs. Tai panašu į aukso laikymą, tik skaitmenine forma. Bitcoin kaina per pastaruosius metus svyravo nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų, todėl tai tikrai rizikinga investicija.
Kiti naudoja kaip mokėjimo priemonę. Vis daugiau internetinių parduotuvių priima Bitcoin ar kitas kriptovaliutas. Tai ypač patogu tarptautiniams mokėjimams – vietoj to, kad lauktumėte kelis darbo dienas ir mokėtumėte dideles komisijas bankui, galite persiųsti pinigus per kelias minutes už kelis centus.
Šalyse su nestabiliomis valiutomis ar griežta vyriausybės kontrole kriptovaliutos tapo gyvybiškai svarbios. Venesueloje, kur infliacijos tempas kartais viršijo 1,000,000 procentų per metus, žmonės naudojo Bitcoin kaip būdą apsaugoti savo santaupas. Kai bankai užšaldomi ar vyriausybė riboja prieigą prie užsienio valiutos, kriptovaliutos suteikia alternatyvą.
Programuotojai ir technologijų entuziastai eksperimentuoja su decentralizuotomis aplikacijomis (dApps) – programomis, kurios veikia blokų grandinėje be centrinio serverio. Yra decentralizuotų biržų, skolinimo platformų, net socialinių tinklų ir žaidimų.
Žinoma, yra ir tamsesnė pusė. Kriptovaliutos kartais naudojamos nelegalioje veikloje, nes transakcijos gali būti santykinai anonimiškos. Tačiau verta pažymėti, kad dauguma kriptovaliutų transakcijų yra visiškai legalios, o įprastais pinigais vis dar atliekama daug daugiau nusikalstamos veiklos.
Kas yra kriptovaliutų kasimas ir ar verta tuo užsiimti
Girdėjote apie žmones, kurie „kasa” kriptovaliutas? Tai nėra kasimas tradicine prasme – niekas nekasa duobių ar tunelių. Tai kompiuterių naudojimas sudėtingoms matematinėms užduotims spręsti, kaip minėjau anksčiau.
Ankstyvomis Bitcoin dienomis galėjote kasą savo nešiojamuoju kompiuteriu ir per dieną uždirbti kelis Bitcoin. Dabar tai beveik neįmanoma. Kasimas tapo tokia konkurencinga veikla, kad žmonės stato specialius duomenų centrus, pilnus specializuotų kompiuterių (ASIC), kurie nedaro nieko kito, tik bando išspręsti šias užduotis.
Didžiausi kasimo centrai yra šalyse su pigi elektra – Kinijoje (nors vyriausybė neseniai pradėjo riboti), Kazachstane, JAV kai kuriose valstijose. Kai kurie centrai net statomi šalia hidroelektrinių, kad gautų pigią energiją.
Ar verta kasą paprastam žmogui? Paprastai ne. Elektros sąskaitos greičiausiai viršys jūsų uždarbiui. Yra išimčių – jei turite prieigą prie labai pigios ar net nemokamos elektros, arba jei kasate naujesnes, mažiau populiarias kriptovaliutas, kurioms dar nereikia tokios didelės galios.
Kai kurios kriptovaliutos, įskaitant Ethereum (po 2022 metų atnaujinimo), pereina prie skirtingo mechanizmo, vadinamo „proof of stake” arba įrodymų iš statybų. Vietoj to, kad varžytųsi sprendžiant matematines užduotis, žmonės „užstato” savo kriptovaliutas kaip užstatą, ir sistema atsitiktinai pasirenka, kas patvirtins kitą bloką. Tai sunaudoja 99% mažiau energijos.
Praktiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant
Jei nusprendėte išbandyti kriptovaliutas, štai keletas praktinių patarimų, kurie padės išvengti įprastų klaidų.
Pirmiausia, jums reikės piniginės (wallet). Tai programėlė ar įrenginys, kuris saugo jūsų privačius raktus. Yra keletas tipų: karštos piniginės (prijungtos prie interneto, patogios naudoti, bet mažiau saugios) ir šaltos piniginės (neprijungtos, saugesnės, bet mažiau patogios). Pradedantiesiems tinka programėlės kaip Exodus ar Trust Wallet.
Kai kuriate piniginę, gausite 12 ar 24 žodžių frazę – tai vadinamoji atsarginė frazė (seed phrase). Užrašykite ją popieriuje ir laikykite saugioje vietoje. Jei prarasite prieigą prie piniginės, ši frazė yra vienintelis būdas ją atkurti. Niekam jos nerodykite – kas turi šią frazę, tas turi jūsų pinigus.
Norėdami įsigyti kriptovaliutų, naudosite biržą (exchange). Populiarios biržos Lietuvoje ir Europoje: Coinbase, Binance, Kraken. Dauguma jų reikalauja patvirtinti tapatybę (dėl pinigų plovimo prevencijos įstatymų), tad paruoškite asmens dokumentus.
Pradėkite su maža suma, kurią galite sau leisti prarasti. Kriptovaliutų kainos labai svyruoja – Bitcoin gali nukristi ar pakilti 20% per kelias dienas. Jei kiekvienas kainos pokytis jums kelia stresą, galbūt investavote per daug.
Saugokitės sukčiavimo schemų. Jei kas nors žada garantuotą grąžą ar prašo persiųsti kriptovaliutą, kad gautumėte daugiau atgal – tai sukčiavimas. Tikrinkite URL adresus – sukčiai dažnai kuria netikras biržų kopijas. Niekada nedalinkitės savo privačiais raktais ar atsargine fraze.
Mokesčiai – taip, daugumoje šalių, įskaitant Lietuvą, kriptovaliutų pardavimas ar mainai apmokestinami. Jei perkate už 100 eurų ir parduodate už 150 eurų, turite deklaruoti 50 eurų pelną. Laikykite įrašus apie visas transakcijas.
Ateities vaizdas ir ką visa tai reiškia mums
Ar kriptovaliutos yra ateitis, ar tik laikinas technologinis eksperimentas? Po penkiolikos metų nuo Bitcoin atsiradimo atsakymas vis dar nėra visiškai aiškus, bet keletas dalykų tampa akivaizdūs.
Technologija tikrai išliks. Net jei Bitcoin ar Ethereum kada nors išnyktų, blokų grandinės principas jau įrodė savo vertę. Bankai eksperimentuoja su ja vidiniams pervedimams, vyriausybės kuria skaitmeninius centrinių bankų pinigus (CBDC), įmonės naudoja tiekimo grandinių sekimui.
Finansų sistema keičiasi. Decentralizuotos finansų platformos (DeFi) leidžia žmonėms skolinti, skolintis ir prekiauti be tarpininkų. Nors šios sistemos dar turi problemų ir rizikų, jos rodo, kaip galėtų atrodyti ateities finansai – atviresni, prieinamesni, mažiau priklausomi nuo tradicinių institucijų.
Reguliavimas artėja. Vyriausybės visame pasaulyje stengiasi suprasti, kaip reguliuoti kriptovaliutas – kaip apsaugoti vartotojus nuo sukčiavimo, bet neužgniaužti inovacijų. Europos Sąjunga priėmė MiCA reglamentą, JAV diskutuoja apie įvairius įstatymų projektus. Aiškesnės taisyklės gali padėti kriptovaliutoms tapti įprastesnėmis.
Aplinkosaugos klausimas sprendžiamas. Kritika dėl energijos suvartojimo paskatino inovacijas – naujesnės sistemos naudoja daug mažiau energijos, o kai kurios kasimo operacijos pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Kriptovaliutos nėra tobulos. Jos turi problemų su mastelio keitimu (Bitcoin tinklas gali apdoroti tik apie 7 transakcijas per sekundę, palyginti su tūkstančiais, kuriuos apdoroja Visa), vartotojo patirtis vis dar yra sudėtinga paprastam žmogui, o kainų nepastovumas trukdo joms tapti kasdieniais pinigais.
Bet štai kas įdomu: technologijos visada pradeda kaip sudėtingos ir nepatogios. Prisiminkite ankstyvuosius internetinius naršymo metus su modeminiais ryšiais ir krypstančiomis svetainėmis. Dabar internetas yra toks įprastas, kad net nepagalvojame apie jį. Galbūt kriptovaliutos eina tuo pačiu keliu – per dešimtmetį ar du jos gali tapti tokios įprastos, kad net nepastebėsime, kai jas naudosime.
Svarbiausias dalykas, kurį reikia suprasti apie kriptovaliutas – jos nėra tik apie pinigus. Jos yra apie naujo tipo sistemas, kurios veikia be centrinio valdymo, kuriose taisyklės yra skaidrios ir vienodos visiems, kuriose niekas negali savavališkai pakeisti žaidimo taisyklių. Ar šis principas paplitęs už finansų ribų – į balsavimo sistemas, tapatybės valdymą, duomenų saugojimą – parodys laikas. Bet eksperimentas jau vyksta, ir jis tikrai vertas dėmesio.