Kaip prasidėjo 5G era Lietuvoje
Kai 2019 metais pasaulyje pradėjo plisti 5G technologijos bangą, Lietuva neatsiliko nuo pažangių šalių. Pirmieji bandymai ir testai prasidėjo dar 2018-aisiais, kai telekomunikacijų operatoriai pradėjo ruoštis naujosios kartos ryšio diegimui. Telia buvo pirmoji kompanija, kuri 2020 metų vasarį oficialiai paleido komercinį 5G tinklą Lietuvoje – tai buvo tikras technologinis šuolis, nors iš pradžių aprėptis buvo labai ribota.
Įdomu tai, kad 5G diegimas Lietuvoje vyko gana sklandžiai, nepaisant įvairių konspiracinių teorijų apie šios technologijos žalą sveikatai. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2020 metų pabaigoje surengė dažnių aukcioną, kuriame dalyvavo trys pagrindiniai operatoriai – Telia, Tele2 ir Bitė. Šis aukcionas buvo svarbus žingsnis, nes būtent dažnių spektras lemia, kaip greitai ir kokybiškai veiks 5G ryšys.
Kur šiandien galima naudotis 5G
Vilnius buvo pirmasis miestas, kuriame 5G ryšys tapo realybe. Sostinėje bazinės stotys pradėtos statyti pirmiausia centrinėse dalyse – Senamiestyje, verslo centruose, prie pagrindinių transporto mazgų. Šiandien 5G signalą galima pagauti beveik visame Vilniuje, nors vis dar pasitaiko „akliųjų” zonų, ypač daugiabučių rajonuose ar pramoninėse teritorijose.
Kaunas sekė iš paskos – antrajame pagal dydį Lietuvos mieste 5G tinklai pradėti diegti 2020 metų antroje pusėje. Operatoriai prioritetą teikė centrinei daliai, Senamiesčiui, Kauno klinikoms ir verslo centrams. Įdomu tai, kad Kaune 5G diegimas vyko sparčiau nei Vilniuje, nes miesto infrastruktūra kai kuriais aspektais buvo palankesnė naujų bazinių stočių montavimui.
Klaipėda, kaip trečiasis pagal dydį miestas ir svarbiausias uostamiestis, taip pat sulaukė operatorių dėmesio. Čia 5G tinklai pradėti diegti 2021 metais, o prioritetas buvo teikiamas uosto teritorijai, kur greitas ir patikimas ryšys ypač svarbus logistikos ir verslo procesams. Šiandien Klaipėdoje 5G veikia ne tik centre, bet ir gyvenamųjų rajonų dalyje.
Mažesni miestai ir regionų aprėptis
Šiauliai, Panevėžys ir Alytus – šie regioniniai centrai taip pat jau turi 5G ryšį, nors aprėptis čia dar nėra tokia plati kaip didžiuosiuose miestuose. Dažniausiai 5G signalą galima pagauti centrinėse miestų dalyse, prie savivaldybių, ligoninių ir prekybos centrų. Operatoriai nuosekliai plečia tinklus, bet procesas vyksta lėčiau nei buvo tikėtasi.
Palanga vasaros sezono metu tampa vienu iš prioritetinių miestų – čia 5G bazinės stotys sumontuotos paplūdimiuose ir centrinėje dalyje, kad turistai galėtų mėgautis greitu internetu. Tai puikus pavyzdys, kaip operatoriai prisitaiko prie sezoniškumo ir turistų srautų.
Mažesniuose miesteliuose ir kaimuose 5G kol kas lieka svajonė. Čia vis dar vyrauja 4G technologija, o kai kuriose vietose net ji veikia nestabiliai. Operatoriai aiškina, kad ekonomiškai neverta statyti brangių 5G bazinių stočių ten, kur gyventojų tankis mažas.
Kaip techniškai veikia 5G tinklai
5G technologija naudoja aukštesnius radijo dažnius nei ankstesnės kartos ryšys. Lietuvoje operatoriai naudoja kelis dažnių ruožus: 700 MHz, 3,5 GHz ir perspektyvoje – 26 GHz (milimetrinės bangos). Kiekvienas dažnis turi savo privalumų ir trūkumų.
Žemesni dažniai (700 MHz) sklinda toliau ir geriau prasiskverbia pro kliūtis – sienas, langus, medžius. Tačiau jie negali užtikrinti maksimalių 5G greičių. Vidutiniai dažniai (3,5 GHz) yra auksinis viduriukas – jie suteikia gerą greitį ir priimtiną aprėptį. Būtent šis dažnių ruožas šiandien yra pagrindinis 5G stuburas Lietuvoje.
Aukštieji dažniai (26 GHz) gali užtikrinti fantastiškus greičius – iki 10 Gb/s, bet jų aprėptis labai maža. Signalas gali sklisti tik keliasdešimt metrų ir beveik neprasiskverbia pro sienas. Todėl šie dažniai bus naudingi tik labai tankiai apgyvendintose vietose ar specialiose zonose – stadionuose, oro uostuose, prekybos centruose.
Realūs greičiai ir kasdienė patirtis
Teoriškai 5G gali pasiekti iki 20 Gb/s greitį, bet realybė Lietuvoje šiek tiek kitokia. Praktikoje vartotojai gauna apie 200-500 Mb/s atsisiuntimo greitį, o tai vis tiek yra 5-10 kartų greičiau nei geras 4G ryšys. Yra buvę atvejų, kai idealiomis sąlygomis, stovint šalia bazinės stoties, pavykdavo pasiekti 1-2 Gb/s, bet tai veikiau išimtis nei taisyklė.
Svarbus 5G privalumas – ne tik greitis, bet ir mažesnis vėlavimas (latency). Kai 4G tinkle vėlavimas būna apie 30-50 milisekundžių, 5G jis sumažėja iki 10-20 ms, o perspektyvoje gali pasiekti net 1 ms. Tai ypač svarbu žaidimams, vaizdo skambučiams ir ateities technologijoms kaip autonominiai automobiliai ar nuotolinis chirurgija.
Tačiau reikia pripažinti, kad daugumai žmonių kasdieniam naudojimui – naršymui internete, socialiniams tinklams, vaizdo srautui – net 4G ryšio pakanka. 5G pranašumas labiau jaučiamas, kai reikia greitai parsisiųsti didelius failus, žiūrėti 4K ar 8K kokybės vaizdo įrašus arba naudotis keliais įrenginiais vienu metu.
Kokių telefonų reikia 5G ryšiui
Norėdami naudotis 5G, privalote turėti suderinamą telefoną. Pirmieji 5G telefonai pasirodė 2019 metais ir buvo labai brangūs – flagmanai už 1000 eurų ir daugiau. Šiandien situacija pasikeitė – 5G palaikymą turi net vidutinės klasės telefonai, kurių kaina prasideda nuo 300-400 eurų.
Populiariausi 5G telefonai Lietuvoje: Samsung Galaxy S serijų modeliai, iPhone 12 ir naujesni, OnePlus, Xiaomi, Oppo ir kiti gamintojai. Svarbu žinoti, kad ne visi 5G telefonai palaiko visus dažnių ruožus. Kai kurie pigūs modeliai gali veikti tik su tam tikrais dažniais, todėl prieš perkant verta pasitikrinti specifikacijas.
Be to, 5G ryšys greičiau išsekina bateriją nei 4G. Tai normalu, nes telefonas intensyviau dirba ir apdoroja daugiau duomenų. Jei pastebite, kad baterija greitai senka, galite telefono nustatymuose išjungti 5G ir naudoti 4G – daugeliu atvejų skirtumo nepajusite.
Ką 5G reiškia verslui ir pramonei
5G technologija nėra tik apie greitesnį internetą telefone. Jos tikroji vertė atsiskleidžia pramonėje ir versle. Lietuvos įmonės jau pradeda eksperimentuoti su 5G galimybėmis – nuo išmaniųjų gamyklų iki nuotolinio įrangos valdymo.
Logistikos sektoriuje 5G leidžia realiu laiku sekti krovinius, optimizuoti maršrutus ir valdyti sandėlius. Klaipėdos uoste jau vyksta bandomieji projektai, kur 5G tinklai naudojami konteinerių sekimui ir automatizuotų kranų valdymui. Tai padidina efektyvumą ir sumažina klaidas.
Sveikatos sektoriuje 5G atveria galimybes nuotolinei medicinos paslaugų teikimui. Lietuvos ligoninės jau testuoja sistemas, kur specialistai iš Vilniaus gali konsultuoti pacientus regionuose, naudodami aukštos kokybės vaizdo ryšį. Perspektyvoje bus įmanoma net nuotolinės operacijos, kai chirurgas valdys robotą kitame mieste.
Žemės ūkyje 5G leidžia kurti išmaniąsias fermas, kur jutikliai realiu laiku seka dirvožemio drėgmę, augalų būklę, gyvulių sveikatą. Lietuvos ūkininkai, ypač didesnių ūkių savininkai, jau rodo susidomėjimą šiomis technologijomis, nors masinis diegimas dar tik prasideda.
Į ką ateityje galime tikėtis
Operatoriai planuoja iki 2025 metų aprėpti 5G ryšiu visus didesnius nei 5000 gyventojų turinčius miestus. Tai ambicingas tikslas, bet visai įgyvendinamas. Telia, Tele2 ir Bitė investuoja šimtus milijonų eurų į infrastruktūros plėtrą, ir procesas vyksta sparčiau nei daugelis tikėjosi.
Kaimo vietovėse situacija sudėtingesnė. Čia greičiausiai vyks hibridinis modelis – kai kuriose vietose bus diegiamas 5G, bet daugumoje išliks 4G su palaipsniu atnaujinimu. Vyriausybė svarsto galimybę subsidijuoti 5G diegimą mažiau apgyvendintose teritorijose, bet konkretūs sprendimai dar nepriimti.
Milimetrinių bangų (26 GHz) diegimas Lietuvoje prasidės greičiausiai tik po 2025 metų. Šios technologijos bus naudojamos specifinėse vietose – dideliuose renginiuose, oro uostuose, verslo centruose. Masinis diegimas ekonomiškai nepagrįstas, nes reikėtų labai tankaus bazinių stočių tinklo.
Įdomus klausimas – kas bus su 6G? Pasaulyje jau vyksta tyrimai ir standartizacija, o pirmi komerciniai 6G tinklai tikimasi apie 2030 metus. Lietuva greičiausiai vėl bus tarp pirmųjų Europos šalių, kurios priims naują technologiją, bet iki tol 5G dar turi daug neišnaudoto potencialo.
Mitai, realybė ir ką verta žinoti
Apie 5G sklando daug mitų. Populiariausias – kad 5G spinduliuotė kenkia sveikatai. Moksliniai tyrimai to nepatvirtina. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės institucijos yra atlikę daugybę tyrimų ir nenustatė jokio ryšio tarp 5G ir sveikatos problemų. Lietuvoje naudojami 5G dažniai ir galios lygiai atitinka visus tarptautinius saugos standartus.
Kitas mitas – kad 5G greitai pakeis 4G ir senesni telefonai nustos veikti. Tai netiesa. 4G tinklai veiks dar mažiausiai 10-15 metų, o kai kurie operatoriai net planuoja juos stiprinti. 5G ir 4G egzistuos lygiagrečiai, ir galėsite naudoti bet kurį, priklausomai nuo jūsų įrenginio ir poreikių.
Jei planuojate įsigyti naują telefoną, verta rinktis modelį su 5G palaikymu, net jei dabar juo nesinaudojate. Tai investicija į ateitį – per kelerius metus 5G aprėptis išsiplės, ir norėsite juo naudotis. Be to, telefonai su 5G dažniausiai turi ir geresnes kitas specifikacijas.
Dėl kainų – 5G planai pas Lietuvos operatorius kainuoja panašiai kaip 4G. Kai kurie operatoriai netgi siūlo 5G be papildomo mokesčio, jei turite neriboto interneto planą. Taigi pereiti prie 5G nebūtinai reiškia dideles papildomas išlaidas.
Lietuvoje 5G technologija jau nėra ateitis – tai dabartis, kuri sparčiai plečiasi. Nors dar ne visur galima ja naudotis, operatoriai aktyviai diegia naują infrastruktūrą, ir per kelerius metus 5G taps tokia pat įprasta kaip šiandien 4G. Svarbu suprasti, kad 5G – tai ne tik greitesnis internetas telefone, bet visiškai nauja technologinė platforma, kuri pakeis daugelį pramonės šakų ir mūsų kasdienį gyvenimą.