Kaip veikia greito krovimo technologija?

Kas ta greitojo įkrovimo magija?

Prisimenu laikus, kai telefono įkrovimas per naktį buvo visiškai normalus dalykas. Dabar, kai pamirštu įkrauti telefoną prieš išeinant iš namų, tiesiog prikimsiu jį prie įkroviklio 15 minučių ir galiu ramiai eiti. Tai nėra jokia magija – tai fast charging technologija, kuri pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė mūsų santykį su mobiliais įrenginiais.

Greitasis įkrovimas, arba fast charging, iš esmės yra būdas stumti daugiau energijos į bateriją per trumpesnį laiką, nepažeidžiant jos ir nesukuriant pavojingos situacijos. Skamba paprasta, bet tikrovėje tai sudėtingas šokis tarp fizikos dėsnių, chemijos procesų ir išmaniosios elektronikos valdymo.

Standartinis USB įkroviklis paprastai tiekia apie 5 vatų galią (5 voltai × 1 amperas). Šiuolaikiniai greitieji įkrovikliai gali tiekti nuo 18 iki net 240 vatų! Kai kurie naujausi telefonai gali priimti 120-150 vatų galią, o nešiojamieji kompiuteriai – dar daugiau. Tai reiškia, kad baterija gali būti įkrauta nuo 0 iki 50-80% per vos 10-20 minučių.

Kaip tai fiziškai įmanoma?

Litžio jonų baterija – o būtent tokias naudojame beveik visuose šiuolaikiniuose įrenginiuose – veikia kaip cheminis reaktorius. Įkrovimo metu litžio jonai keliauja per elektrolitą nuo vieno elektrodo (katodo) prie kito (anodo). Iškrovimo metu procesas vyksta atvirkščiai.

Įprastinio įkrovimo metu šis procesas vyksta santykinai lėtai ir kontroliuojami. Greitojo įkrovimo atveju mes verčiame tuos jonus judėti daug sparčiau – tarsi bandytume per siaurą duris praleisti ne po vieną žmogų, o iš karto visą minią. Čia ir slypi pagrindinis iššūkis: kaip tai padaryti nesugadinus nei durų, nei minios?

Atsakymas slypi trijuose dalykuose: įtampoje, srovėje ir temperatūroje. Galite padidinti galią didinant įtampą (voltus) arba srovę (amperus), arba abu kartu. Tačiau didesnis galingumas reiškia daugiau šilumos. O šiluma – tai baterijos priešas numeris vienas. Perkaitus baterija sensta greičiau, gali išsipūsti, o kraštutiniais atvejais net užsidegti.

Skirtingos technologijos, tas pats tikslas

Jei kada nors bandėte įkrauti Samsung telefoną su Huawei įkrovikliu arba atvirkščiai, tikriausiai pastebėjote, kad greitas įkrovimas neveikia arba veikia lėčiau nei tikėjotės. Taip yra todėl, kad beveik kiekvienas gamintojas sukūrė savo greitojo įkrovimo standartą.

Qualcomm Quick Charge buvo vienas pirmųjų ir populiariausių standartų. Pirmosios versijos veikė padidinant įtampą iki 9V ar net 12V, vėliau – iki 20V. Naujesnės versijos (QC 4.0 ir 5.0) tapo protingesnės ir efektyvesnės, geriau valdydamos temperatūrą.

Samsung sukūrė Adaptive Fast Charging, kuris veikia panašiai, bet su savo niuansais. OnePlus pasiūlė Dash Charge (vėliau pervadintą į Warp Charge), kuris pasuko kitu keliu – vietoj įtampos didinimo, jie didino srovę, o didžiąją dalį šilumos generavimo perkėlė į patį įkroviklį, ne į telefoną.

Huawei SuperCharge ir Oppo VOOC (bei jo evoliucija SuperVOOC) taip pat naudoja didelės srovės metodą. SuperVOOC gali tiekti net 10 amperų srovę! Tai pasiekiama naudojant specialius kabelius su storesniu laidininku ir padalijant bateriją į dvi dalis, kurios įkraunamos lygiagrečiai.

USB Power Delivery (USB-PD) yra universalus standartas, kurį palaiko vis daugiau įrenginių – nuo telefonų iki nešiojamų kompiuterių. Jis gali tiekti iki 240W galią ir yra lankstus, leidžiantis įrenginiams „susitarti” dėl optimalios įkrovimo galios.

Protingasis įkrovimo valdymas

Šiuolaikinis greitas įkrovimas nėra tiesiog galingesnio įkroviklio prijungimas prie baterijos. Tai sudėtinga sistema, kurioje dalyvauja kelios „protingos” mikroschemos tiek įkroviklyje, tiek pačiame įrenginyje.

Kai prijungiate įkroviklį, įvyksta greita „derybų” sesija tarp įkroviklio ir telefono. Telefonas praneša, kokius įkrovimo protokolus palaiko, kokia yra baterijos būklė, temperatūra ir kiek energijos gali saugiai priimti. Įkroviklis atsako, kokią galią gali tiekti. Po to jie susitaria dėl optimalaus režimo.

Įkrovimo procesas paprastai vyksta etapais. Pirmajame etape, kai baterija beveik tuščia (0-50% ar 0-80%), naudojama maksimali galia. Tai tas laikotarpis, kai gamintojai skelbia įspūdingas „15 minučių iki 50%” reklamas. Antrajame etape galia pamažu mažinama, nes baterija artėja prie pilno įkrovimo. Paskutiniame etape įkrovimas vyksta labai lėtai ir atsargiai, kad baterija būtų tiksliai 100% ir nesugadinta.

Visą šį procesą nuolat stebi temperatūros jutikliai. Jei baterija pradeda perkaisti, sistema automatiškai sumažina įkrovimo galią arba net sustabdo procesą, kol atvės. Kai kurie telefonai turi net kelis temperatūros jutiklius skirtingose vietose.

Kodėl baterija neįkraunama visu greičiu iki 100%?

Tai vienas dažniausių klausimų. Matote, kad telefonas per 20 minučių įsikrovė iki 70%, ir galvojate – puiku, dar 10 minučių ir bus 100%! Bet realybėje tos paskutinės 30% gali užtrukti dar 30-40 minučių.

Čia vėl grįžtame prie baterijos chemijos. Litžio jonų baterija yra tarsi kempinė. Kai ji tuščia, jonai labai lengvai įsigeria į anodą – kaip vanduo į sausą kempinę. Bet kai ji jau beveik pilna, likusiems jonams vis sunkiau rasti vietos – tarsi bandytumėte įspausti dar vandens į jau permirkusią kempinę.

Be to, kai baterija beveik pilna, jos vidinė įtampa pakyla. Jei ir toliau tieksite didelę galią, gali prasidėti nepageidaujamos cheminės reakcijos, kurios greitina baterijos senėjimą arba net gali būti pavojingos. Todėl visi gamintojai programuoja įkrovimo sistemas taip, kad paskutiniai 20-30% būtų įkraunami daug lėčiau.

Kai kurie naujesni telefonai turi „protingo įkrovimo” funkcijas. Pavyzdžiui, jei įkraunate telefoną per naktį, sistema gali jį greitai įkrauti iki 80%, o paskui laukti iki ryto ir tik prieš jūsų įprastą pabudimo laiką užbaigti įkrovimą iki 100%. Tai padeda prailginti baterijos tarnavimo laiką.

Ar greitas įkrovimas gadina bateriją?

Tai klausimas, kurį girdi kiekvienas, kas naudojasi greitojo įkrovimo technologija. Trumpas atsakymas: šiek tiek taip, bet ne taip, kaip galvojate.

Bet koks įkrovimas truputį dėvi bateriją. Kiekvienas įkrovimo-iškrovimo ciklas palaipsniui sumažina baterijos talpą. Greitas įkrovimas teoriškai turėtų ją dėvėti greičiau, nes sukelia daugiau šilumos ir cheminių reakcijų intensyvumo. Tačiau šiuolaikinės greitojo įkrovimo sistemos yra suprojektuotos taip, kad šis poveikis būtų minimalus.

Tyrimai rodo, kad tinkamai suprojektuotas greitas įkrovimas gali sumažinti baterijos talpą papildomais 2-5% per metus, palyginti su įprastu įkrovimu. Tai nėra dramatiškas skirtumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma žmonių telefonus keičia kas 2-3 metus.

Kas tikrai gadina bateriją: nuolatinis laikymas 100% įkrovimo būsenoje (ypač karštoje aplinkoje), gilūs iškrovimai iki 0%, ekstremalios temperatūros. Jei norite prailginti baterijos gyvenimą, geriau laikykite ją 20-80% diapazone ir venkite karštos aplinkos.

Praktiškai tai reiškia: naudokite greitąjį įkrovimą, kai jums reikia greitai papildyti bateriją dieną, bet nėra būtinybės naudoti jo kiekvieną naktį, kai turite 8 valandas laiko. Nors šiuolaikiniai telefonai ir taiko apsaugos mechanizmus, lėtesnis įkrovimas per naktį vis tiek yra šiek tiek švelnesnis baterijai.

Belaidis greitas įkrovimas – kaip tai veikia?

Belaidis įkrovimas atrodė kaip mokslinė fantastika, o dabar jau turime ir belaidį greitąjį įkrovimą. Kaip tai įmanoma?

Belaidis įkrovimas veikia elektromagnetinės indukcijos principu – tuo pačiu, kuriuo veikia transformatoriai. Įkrovimo stotelėje yra ritė, kuri sukuria kintamą magnetinį lauką. Telefone yra kita ritė, kuri tą magnetinį lauką paverčia elektros srove. Tai tarsi bevielis elektros perdavimas per orą, tik labai trumpu atstumu.

Problema su belaidiniu įkrovimu – jis yra neefektyvus. Kol laidinis įkrovimas gali būti 85-95% efektyvus, belaidis paprastai yra tik 70-80% efektyvus. Likusi energija pavirsta šiluma. O šiluma, kaip jau žinome, yra baterijos priešas.

Todėl belaidis greitas įkrovimas yra dar didesnis inžinerinis iššūkis. Reikia ne tik perduoti didelę galią, bet ir valdyti visą tą papildomą šilumą. Šiuolaikinės belaidžio įkrovimo stotelės turi ventiliatorius arba šilumą išsklaidančias konstrukcijas. Kai kurie telefonai turi specialius šilumos valdymo sluoksnius tarp belaidžio įkrovimo ritės ir baterijos.

Šiuo metu belaidis greitas įkrovimas gali pasiekti 50-80W galią, nors tai vis dar mažiau nei laidinis. Xiaomi demonstravo 80W belaidį įkrovimą, kuris telefoną įkrauna per 19 minučių, bet tokios technologijos dar nėra plačiai prieinamos.

Ateities perspektyvos ir kas laukia toliau

Fast charging technologija nuolat tobulėja, ir tai, kas šiandien atrodo greitai, rytoj atrodys lėtai. Jau dabar rinkoje yra telefonų, kurie palaiko 200W+ įkrovimą ir gali būti pilnai įkrauti per 10 minučių. Bet ar tai riba?

Viena įdomių krypčių – grafeno baterijos. Grafenas gali perduoti energiją daug greičiau nei dabartiniai baterijos materialai ir geriau išsklaidyti šilumą. Teoriškai grafeno baterijos galėtų būti įkraunamos per kelias minutes ir turėti daug ilgesnį tarnavimo laiką. Tačiau kol kas tai vis dar brangu ir techniškai sudėtinga.

Kita kryptis – pažangesnės baterijos valdymo sistemos su dirbtinio intelekto elementais. Tokios sistemos galėtų mokytis iš jūsų naudojimo įpročių ir optimizuoti įkrovimą taip, kad baterija tarnautų kuo ilgiau, tuo pačiu užtikrinant, kad telefonas visada būtų pakankamai įkrautas, kai jums reikia.

Matome ir standartizacijos tendenciją. Europos Sąjunga įvedė reikalavimą, kad visi įrenginiai naudotų USB-C jungtį, o USB-PD standartas tampa vis populiaresnis. Tai reiškia, kad ateityje vienas įkroviklis galės greitai įkrauti visus jūsų įrenginius – telefoną, planšetę, nešiojamą kompiuterį, ausines.

Taip pat plėtojamos atvirkštinio belaidžio įkrovimo galimybės. Jūsų telefonas gali tapti įkrovimo stotele kitiems įrenginiams – ausines ar laikrodį galite įkrauti tiesiog padėję ant telefono nugarėlės. Kai kurie nauji telefonai jau gali tiekti iki 10W galią kitiems įrenginiams.

Ilgalaikėje perspektyvoje galime tikėtis ir radikalesnių pokyčių. Mokslininkai dirba su kietojo kūno baterijomis (solid-state batteries), kurios galėtų būti saugesnės, talpesnės ir greitai įkraunamos. Tokios baterijos neturi skystojo elektrolito, todėl yra mažesnė gaisro ar sprogimo rizika net esant labai greitam įkrovimui.

Greitojo įkrovimo technologija per pastarąjį dešimtmetį nušoko nuo 5W iki 200W+, ir neatrodo, kad šis progresas sulėtėtų. Tai puikus pavyzdys, kaip inžinerija gali išspręsti kasdienes problemas ir pagerinti mūsų gyvenimo kokybę. Nebereikia planuoti savo dienos aplink telefono įkrovimą – dabar užtenka kelių minučių pertraukos kavai, ir jūsų įrenginys vėl pasiruošęs visai dienai. Ir nors technologija sudėtinga, jos naudojimas yra paprastas – tiesiog prijunkite įkroviklį ir leiskite protingoms sistemoms pasirūpinti visu likusiu darbu.

Posted in El. paspirtukų remontas, naujienos, Kompiuterių remontas, naujienos.