Kas tas procesorius ir kodėl jis toks svarbus
Procesorius, arba CPU (Central Processing Unit), yra kompiuterio širdis ir smegenys viename. Tai mikroschema, kuri atlieka visus skaičiavimus ir valdo, kaip kompiuteris dirba. Galima sakyti, kad be procesoriaus kompiuteris būtų tiesiog tuščia dėžė su laidais. Kiekvienas jūsų paspaustas klavišas, kiekvienas atidarytas langas, kiekvienas žaidime atliktas veiksmas – visa tai apdoroja procesorius.
Daugelis žmonių rinkdamiesi kompiuterį dažniausiai žiūri į RAM kiekį ar kietojo disko dydį, bet iš tikrųjų procesorius yra tas komponentas, kuris labiausiai lemia, kaip greitai ir sklandžiai veiks jūsų sistema. Silpnas procesorius su gausia operatyviąja atmintimi vis tiek dirbs lėtai, o galingas procesorius gali kompensuoti kai kuriuos kitus trūkumus.
Šiuolaikiniai procesoriai yra neįtikėtinai sudėtingi – jie turi milijardus tranzistorių, sumaištytų į kelių kvadratinių centimetrų plotą. Technologijos pažanga leidžia kas kelerius metus dvigubinti jų galią, nors pastaraisiais metais fizikos dėsniai pradeda stabdyti šį progresą.
Intel ar AMD – amžinasis klausimas
Procesorių rinkoje dominuoja du gigantai: Intel ir AMD. Intel ilgus metus buvo neginčijamas lyderis, tačiau AMD pastaraisiais metais sugebėjo ne tik pavyti, bet kai kur ir aplenkti savo konkurentą. Šiandien abi kompanijos siūlo puikius produktus, ir pasirinkimas priklauso nuo konkrečių poreikių bei biudžeto.
Intel procesoriai tradiciškai pasižymi šiek tiek didesniu našumu vieno branduolio užduotyse, kas svarbu žaidimams. Jie taip pat turi geresnę suderinamą su senesnėmis programomis ir įranga. Intel Core serijos procesoriai – i3, i5, i7 ir i9 – sudaro aiškią hierarchiją, kur didesnis skaičius reiškia didesnį našumą.
AMD Ryzen procesoriai dažnai siūlo daugiau branduolių už tą pačią kainą, kas puiku daugiagijėms užduotims – vaizdo montavimui, 3D modeliavimui ar programavimui. Be to, AMD paprastai yra ekonomiškesni ir mažiau kaista. Ryzen 3, 5, 7 ir 9 serijos atitinka Intel pasiūlą, nors tiesioginis palyginimas ne visada toks paprastas.
Praktiškai kalbant, 2024 metais nebegalima pasakyti, kad viena kompanija yra akivaizdžiai geresnė už kitą. Reikia žiūrėti į konkrečius modelius, jų kainas ir testų rezultatus. Dažnai AMD siūlo geresnį kainų ir kokybės santykį, tačiau Intel išlaiko pranašumą kai kuriose specifinėse srityse.
Branduoliai, gijos ir dažniai – kas tai reiškia
Renkantis procesorių, susiduriate su daugybe techninių specifikacijų. Suprasime pagrindines iš jų.
Branduoliai (cores) yra atskiri procesoriai viename lustų. Dviejų branduolių procesorius gali atlikti dvi užduotis vienu metu, keturių – keturias ir taip toliau. Tačiau tai nereiškia, kad 8 branduolių procesorius bus dvigubai greitesnis už 4 branduolių – ne visos programos sugeba efektyviai panaudoti visus branduolius.
Gijos (threads) yra virtualūs branduoliai. Technologijos kaip Intel Hyper-Threading ar AMD SMT leidžia vienam fiziniam branduoliui apdoroti dvi užduočių gijas vienu metu. Procesorius su 6 branduoliais ir 12 gijų gali būti beveik toks pat greitas kaip 8 branduolių procesorius be šios technologijos.
Taktinis dažnis (clock speed), matuojamas gigahercais (GHz), rodo, kiek operacijų per sekundę gali atlikti procesorius. Tačiau čia svarbu suprasti, kad 4 GHz AMD procesorius nebūtinai bus lygiai toks pat greitas kaip 4 GHz Intel procesorius – skirtingos architektūros reiškia skirtingą efektyvumą. Be to, šiuolaikiniai procesoriai turi bazinį ir maksimalų (boost) dažnį – pastarasis pasiekiamas trumpam, kai reikia papildomo našumo.
Podėlis (cache) yra labai greita atmintis procesoriuje, kur saugomi dažniausiai naudojami duomenys. Daugiau podėlio paprastai reiškia greitesnį darbą, nors tai ne visada akivaizdu kasdieniniame naudojime.
Kokiam tikslui – toks procesorius
Procesorių pasirinkimas labai priklauso nuo to, ką ketinate su kompiuteriu daryti. Nėra vieno idealaus procesoriaus visiems atvejams.
Biuro darbams ir naršymui internete pakanka kuklaus procesoriaus. Intel Core i3 ar AMD Ryzen 3, o kartais net pigesnės Pentium ar Athlon serijos puikiai susidoros su dokumentų redagavimu, el. paštu ir vaizdo skambučiais. Čia svarbesni kriterijai yra energijos efektyvumas ir kaina, o ne grynasis našumas. Dviejų ar keturių branduolių visiškai pakanka.
Žaidimams reikia galingesnio procesoriaus, tačiau ne tokio, kaip daugelis mano. Šiuolaikiniuose žaidimuose svarbiausias komponentas yra vaizdo plokštė, o procesorius dažnai lieka antrame plane. Intel Core i5 ar AMD Ryzen 5 su bent 6 branduoliais yra optimalus pasirinkimas daugumai žaidėjų. Čia svarbesnis vieno branduolio našumas nei bendras branduolių skaičius, nes ne visi žaidimai sugeba panaudoti daugiau nei 4-6 branduolius.
Turinio kūrimui – vaizdo montavimui, 3D modeliavimui, programavimui – reikia daug branduolių. Čia AMD Ryzen 7 ar 9, arba Intel Core i7 ar i9 su 8-16 branduolių bus tikrai naudingi. Šios programos puikiai išnaudoja visus turimus branduolius, todėl investicija į galingesnį procesorių tikrai atsipirks sutaupytu laiku.
Profesionaliam darbui su labai sunkiomis užduotimis – serverių valdymui, mokslinėms simuliacijoms, profesionaliam vaizdo apdorojimui – egzistuoja specialios procesorių serijos kaip Intel Xeon ar AMD Threadripper. Šie procesoriai turi dešimtis branduolių ir kainuoja tūkstančius eurų, bet paprastam vartotojui jų tikrai nereikia.
Kartos ir architektūros – kodėl tai svarbu
Procesoriai nuolat tobulėja, ir naujos kartos paprastai siūlo geresnį našumą bei efektyvumą nei senosios. Intel procesoriai šiuo metu yra 13-os ir 14-os kartos (Raptor Lake ir Raptor Lake Refresh), o AMD – Ryzen 5000 ir 7000 serijos (Zen 3 ir Zen 4 architektūros).
Naujesnė karta ne visada reiškia revoliucinį našumo šuolį. Kartais skirtumas tarp kartų yra tik 10-15%, o kaina gali būti gerokai didesnė. Todėl praėjusios kartos procesoriai dažnai yra puikus pasirinkimas – jie pigūs, o našumas vis dar puikus. Pavyzdžiui, AMD Ryzen 5000 serija vis dar yra fantastiškas pasirinkimas, nors rinkoje jau yra Ryzen 7000.
Svarbu atkreipti dėmesį į gamybos technologiją, matuojamą nanometrais. Mažesnis skaičius reiškia mažesnius tranzistorius, o tai leidžia sutalpinti daugiau jų į tą patį plotą ir sumažina energijos suvartojimą. Šiuolaikiniai procesoriai gaminami 7nm, 5nm ar net 4nm technologija. Tai reiškia šaltesnį ir efektyvesnį darbą.
Architektūra – tai procesorių vidinis dizainas, kaip jie apdoroja informaciją. Nauja architektūra gali suteikti didesnį našumą net nepakėlus taktinio dažnio ar branduolių skaičiaus. Intel Big.Little koncepcija, kur derinami galingi ir efektyvūs branduoliai, ar AMD 3D V-Cache technologija su papildomu podėliu – tai architektūriniai sprendimai, kurie realiai keičia procesoriaus galimybes.
Lizdas, atmintis ir kitos technologijos
Procesorius negali dirbti vienas – jam reikia motininės plokštės su tinkamu lizdu (socket). Intel ir AMD naudoja skirtingus lizdus, o kartais net tos pačios kompanijos skirtingos kartos reikalauja skirtingų lizdų. Tai reiškia, kad negalėsite tiesiog pakeisti procesoriaus į naujesnį, jei jūsų motininė plokštė nepalaiko jo lizdo.
Intel šiuo metu naudoja LGA 1700 lizdą naujausiems procesoriams, o AMD – AM5 naujausiai Ryzen 7000 serijai ir AM4 senesnėms serijoms. AM4 lizdo ilgaamžiškumas buvo vienas AMD privalumų – ta pati motininė plokštė galėjo veikti su kelių kartų procesoriais.
Atmintis taip pat svarbi. Naujesni procesoriai palaiko DDR5 atmintį, kuri yra greitesnė už DDR4, bet ir brangesnė. Jei renkate naują sistemą, verta pagalvoti apie DDR5, nes tai investicija į ateitį. Tačiau DDR4 vis dar puikiai veikia ir bus aktuali dar kelerius metus.
Integruota grafika yra daugelyje procesorių, ypač Intel. Ji leidžia naudoti kompiuterį be atskiros vaizdo plokštės, kas puiku biuro darbams ar lengvam žaidimui. AMD Ryzen procesoriai su „G” raide pavadinime (pvz., Ryzen 5 5600G) taip pat turi integruotą grafiką. Jei planuojate naudoti atskirą vaizdo plokštę, integruota grafika tampa mažiau svarbi, bet vis tiek naudinga kaip atsarginė.
Aušinimas ir energijos suvartojimas
Galingas procesorius generuoja daug šilumos, todėl aušinimas yra kritiškai svarbus. Daugelis procesorių parduodami su baziniais aušintuvais, bet jie dažnai triukšmingi ir nepakankamai efektyvūs galingiems modeliams.
TDP (Thermal Design Power) rodo, kiek šilumos išskiria procesorius maksimalaus krūvio metu. 65W procesorius yra gana šaltas ir tylus, 95W reikalauja geresnio aušinimo, o 125W ir daugiau – tikrai reikia kokybės aušintuvo. Kai kurie Intel Core i9 ar AMD Ryzen 9 modeliai gali pasiekti 200W ar daugiau, kas jau reikalauja rimto oro aušintuvo arba net skysčio aušinimo sistemos.
Jei renkate tylų kompiuterį ar naudojate mažą korpusą, energijos suvartojimas tampa labai svarbus. AMD paprastai yra efektyvesnė šioje srityje, ypač Ryzen 7000 serija su 5nm gamybos technologija. Tačiau Intel 13-os kartos taip pat padarė didelę pažangą efektyvumo srityje.
Nešiojamiesiems kompiuteriams procesoriai turi specialias, mažiau energijos vartojančias versijas, pažymėtas raidėmis kaip „U” (ultra-low power) ar „H” (high performance). Pavyzdžiui, Intel Core i7-1365U yra skirtas ploniems ultrabook’ams, o i7-13700H – galingiems žaidimų nešiojamiesiems.
Kaina ir kur verta investuoti
Procesorių kainos svyruoja nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų. Laimei, daugumai žmonių pakanka procesoriaus 150-300 eurų kainų diapazone.
Biudžetiniai procesoriai (50-150 eurų) kaip Intel Core i3-12100 ar AMD Ryzen 3 4100 puikiai tinka kasdieniam naudojimui. Jie gali atrodyti kuklūs specifikacijose, bet realybėje greitai atlieka įprastas užduotis. Jei neketinate žaisti reiklių žaidimų ar montuoti vaizdo, čia galite sutaupyti ir investuoti į kitą komponentą.
Vidutinės klasės procesoriai (150-300 eurų) yra saldžioji vieta daugumai vartotojų. Intel Core i5-13400 ar AMD Ryzen 5 7600 siūlo puikų našumą žaidimams ir daugumai profesionalių užduočių. Šie procesoriai tarnauja kelerius metus be jokių problemų.
Aukščiausios klasės procesoriai (300+ eurų) skirti entuziastams ir profesionalams. Intel Core i9-13900K ar AMD Ryzen 9 7950X yra neįtikėtinai galingi, bet jų kaina atsipirks tik jei tikrai naudojate tą galią. Daugumai žmonių skirtumas tarp i5 ir i9 kasdienėse užduotyse bus vos pastebimas.
Verta paminėti, kad procesorius yra vienas iš ilgiausiai tarnaujančių komponentų. Geras procesorius gali puikiai veikti 5-7 metus ar net ilgiau. Todėl verta investuoti šiek tiek daugiau nei absoliutų minimumą – tai atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje.
Ką dar reikia žinoti prieš perkant
Perkant procesorių, svarbu pagalvoti apie visą sistemą. Galingas procesorius su silpna vaizdo plokšte neatskleis savo potencialo žaidimuose. Lėta atmintis ar senas SSD gali tapti butelio kakleliu net su puikiu procesoriumi.
Suderinamumas su motinine plokšte yra kritinis. Prieš perkant patikrinkite, ar jūsų motininė plokštė palaiko pasirinktą procesorių. Kartais reikia atnaujinti BIOS, kad veiktų naujesni tos pačios kartos procesoriai. Gamintojų svetainėse paprastai yra suderinamų procesorių sąrašai.
Garantija ir palaikymas taip pat svarbūs. Nauji procesoriai paprastai turi 2-3 metų garantiją. Perkant naudotą procesorių, būkite atsargūs – jie retai genda, bet jei problema kyla, taisymas neįmanomas. Tačiau procesoriai yra patikimi komponentai, todėl naudoti modeliai gali būti gera galimybė sutaupyti.
Ateities perspektyvos – jei renkate sistemą su galimybe atnaujinti, pagalvokite apie lizdo ilgaamžiškumą. AMD AM4 lizdo ilgaamžiškumas buvo fantastiškas, o naujas AM5 žada tą patį. Intel dažniau keičia lizdus, kas gali apriboti atnaujinimo galimybes.
Neskubėkite pirkti naujausio modelio iš karto po išleidimo. Kainos paprastai krenta po kelių mėnesių, o pradinės problemos būna išspręstos. Jei nėra skubos, palaukite apžvalgų ir realių testų rezultatų.
Kai viskas susidėlioja į vietą
Procesorių pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, bet iš tikrųjų viskas sukasi apie tai, kad suprastumėte savo poreikius ir biudžetą. Nėra vieno teisingo atsakymo – yra tinkamas procesorius jūsų situacijai.
Pradėkite nuo klausimo, ką darysite su kompiuteriu. Jei tai biuro darbas ir naršymas, nešvaistykite pinigų galingam procesoriui. Jei žaidžiate, rinkitės vidutinės klasės modelį su geru vieno branduolio našumu. Jei kuriate turinį, investuokite į daugiau branduolių.
Nepamirškite, kad procesorius yra tik viena sistemos dalis. Subalansuota sistema, kur visi komponentai dera vienas su kitu, visada veiks geriau nei sistema su vienu super galingų komponentu ir kitais silpnais. Geriau turėti gerą procesorių su gera vaizdo plokšte ir pakankama atmintimi, nei puikų procesorių su viskuo kitu prasčiausiu.
Technologijos keičiasi, bet pagrindiniai principai lieka tie patys. Daugiau branduolių – geriau daugiagijėms užduotims. Didesnis dažnis – geriau vieno branduolio užduotims. Naujesnė karta – paprastai efektyvesnė ir šaltesnė. Šių principų laikydamiesi, galite pasirinkti procesorių, kuris tarnaus ilgus metus ir neapvils jūsų lūkesčių.