Kas nutinka, kai nešiojamas kompiuteris pradeda kaisti kaip keptuvė
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai dirbi su nešiojamuoju kompiuteriu, o jis staiga tampa lėtesnis nei senas traktorius. Žaidimas, kuris dar prieš minutę veikė sklandžiai, dabar trūkinėja kaip senas filmas. Video redagavimas virsta kankiniu. O pats įrenginys tampa toks karštas, kad galėtum ant jo kepti kiaušinius pusryčiams. Tai klasikinis thermal throttling atvejis – kai procesorius tyčia lėtina savo darbą, kad nesudegtų.
Šis reiškinys nėra gedimas ar klaida. Tai apsaugos mechanizmas, kurį sukūrė inžinieriai, kad jūsų brangus kompiuteris nevirštų į brangų popiersvario pakaitalą. Tačiau kai thermal throttling tampa kasdienybe, o ne retu įvykiu, reikia imtis veiksmų. Pažiūrėkime, kaip šią problemą išspręsti be brangių remontų ar naujų kompiuterių pirkimo.
Kodėl procesorius sprendžia sulėtėti
Procesorius – tai milijardai tranzistorių, kurie dirba neįtikėtinu greičiu. Kiekvienas jų perjungimas generuoja šilumą. Kai procesorius dirba visu pajėgumu, jis gali pasiekti 90-100 laipsnių temperatūrą. Tai normalus dalykas, bet tik trumpam laikui.
Kai temperatūra kyla per aukštai ir per ilgai, procesorius pradeda „throttling” procesą. Jis sumažina savo dažnį, pavyzdžiui, iš 3.5 GHz iki 1.8 GHz. Kartais net išjungia kai kuriuos branduolius. Rezultatas? Jūsų kompiuteris dirba tik 50-60% savo galimybių. Tai lyg turėti Ferrari, bet važiuoti tik antra pavara.
Nešiojamuose kompiuteriuose ši problema ypač aktuali. Skirtingai nei stacionariuose kompiuteriuose, čia viskas sugrūsta į ploną korpusą. Vėdinimo angos mažos, ventiliatoriai maži, šilumos nuvedimo sistema kompaktiška. Kai kurie ultrabook’ai net neturi ventiliatorių – jie pasikliauja tik pasyviu aušinimu. Tokiuose įrenginiuose thermal throttling gali prasidėti net atliekant paprastas užduotis.
Kaip suprasti, kad problema tikrai dėl perkaitimo
Prieš pradedant bet kokius remonto darbus, reikia įsitikinti, kad problema tikrai yra thermal throttling. Lėtėjimas gali būti dėl kitų priežasčių – perpildyto kietojo disko, per mažai operatyviosios atminties, virusų ar tiesiog seno programinės įrangos.
Atsisiųskite temperatūros stebėjimo programą. Populiariausios – HWMonitor, Core Temp arba HWiNFO. Jos rodo tikslią kiekvieno komponento temperatūrą realiuoju laiku. Paleiskite jas ir atlikite užduotį, kuri paprastai sukelia lėtėjimą. Žiūrėkite į CPU temperatūrą ir dažnį.
Jei matote, kad temperatūra šoka virš 90 laipsnių, o dažnis krenta žemiau bazinio (to, kuris nurodytas procesoriaus specifikacijose), tai tikrai thermal throttling. Kai kurios programos net parodo „Thermal Throttling: Yes” pranešimą. Nereikia būti kompiuterių ekspertu, kad tai pastebėtumėte – grafikai aiškiai rodo, kaip dažnis krenta, kai temperatūra pakyla.
Dulkių valymas – paprasčiausias, bet efektyviausias sprendimas
Pirmasis ir dažniausiai veiksmingiausias žingsnis – išvalyti kompiuterį nuo dulkių. Per metus ar dvejus naudojimo vėdinimo angos ir radiatoriai užsikemša dulkėmis kaip filtras. Tai tarsi užkimštumėte nosį ir bandytumėte bėgti maratoną.
Jums reikės atsuktuvo (dažniausiai Phillips galvutės), suspausto oro balionėlio ir šiek tiek drąsos. Išjunkite kompiuterį, ištraukite kištuką ir akumuliatorių, jei jis išimamas. Atsukite apatinį dangtį. Kai kuriuose modeliuose tai paprasta, kituose – tikras galvosūkis su paslėptais varžtais po guminėmis kojelėmis ar lipdukais.
Kai atidarysite, greičiausiai pamatysite dulkių sluoksnį ant radiatoriaus ir ventiliatoriaus. Suspaustu oru atsargiai išpūskite dulkes. Nepūskite per arti ir per stipriai – galite sugadinti ventiliatorių. Laikykite ventiliatorių, kad jis nesisktų per greitai. Kai kurie entuziastai naudoja minkštus teptukus smulkesniam valymui.
Po valymo daugelis žmonių praneša apie 10-20 laipsnių temperatūros kritimą. Tai milžiniškas skirtumas. Kompiuteris, kuris anksčiau pasiekdavo 95 laipsnius ir throttlindavo, dabar gali dirbti 75 laipsnių temperatūroje be jokių problemų.
Terminės pastos keitimas – kai valymas nepadeda
Jei dulkių valymas nepadėjo arba kompiuteris jau senokas (3+ metai), greičiausiai reikia keisti terminę pastą. Ši pasta užtikrina šilumos perdavimą tarp procesoriaus paviršiaus ir šilumos nuvedimo sistemos. Laikui bėgant ji išdžiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes.
Šis procesas šiek tiek sudėtingesnis nei dulkių valymas. Reikės ne tik atidaryti kompiuterį, bet ir išmontuoti visą aušinimo sistemą. Prieš tai nusifotografuokite arba nufilmuokite, kaip viskas atrodo – vėliau bus lengviau surinkti atgal.
Nuvalykite seną pastą iš procesoriaus ir radiatoriaus pagrindo. Naudokite izopropilo alkoholį (90% ar daugiau) ir švarų, nekarpuotą audinį. Nepalikite jokių senų pastos likučių. Tada užtepkite ploną naujosios pastos sluoksnį ant procesoriaus. Nereikia daug – tik ryžio grūdo dydžio lašas centre. Kai pritvirtinsite radiatorių, pasta pati pasiskirstys.
Kokią pastą rinktis? Pradedantiesiems tinka Arctic MX-4 arba Noctua NT-H1 – jos nebrangios, efektyvios ir lengvai tepamos. Entuziastai gali rinktis Thermal Grizzly Kryonaut arba net skysto metalo pastas, bet pastarosios rizikingos – jei išsilies ant kitų komponentų, gali sukelti trumpąjį jungimą.
Programiniai sprendimai ir nustatymų optimizavimas
Ne visada reikia ardyti kompiuterį. Kartais problema sprendžiama programiškai. Windows energijos nustatymai gali būti per agresyvūs arba, priešingai, per konservatyvūs.
Eikite į Power Options ir patikrinkite procesorių valdymo nustatymus. Jei „Maximum processor state” nustatytas į 100%, pabandykite sumažinti iki 95-99%. Tai neleis procesoriui pasiekti maksimalių Turbo Boost dažnių, bet sumažins šilumos išsiskyrimą. Prarasite gal 5-10% našumo, bet išvengsite throttling, kuris atima 40-50%.
Undervolting – dar vienas galingas įrankis. Tai procesoriaus įtampos sumažinimas, išlaikant tą patį dažnį. Mažesnė įtampa = mažiau šilumos. Programos kaip Intel XTU (Intel procesoriams) arba Ryzen Controller (AMD procesoriams) leidžia tai padaryti. Galite sumažinti įtampą 50-100 mV be jokių stabilumo problemų. Kai kurie naudotojai praneša apie 10-15 laipsnių temperatūros kritimą.
Tačiau būkite atsargūs – per didelis undervolting gali sukelti nestabilumą ar net sugadinti sistemą. Mažinkite po 10-20 mV, testuokite stabilumą su programomis kaip Prime95 ar AIDA64, ir tik tada mažinkite toliau. Kai sistema tampa nestabili, grįžkite atgal per žingsnį.
Papildomi aušinimo sprendimai ir priedai
Kartais net po visų šių procedūrų kompiuteris vis tiek kaista. Ypač tai būdinga galingiems žaidimų nešiojamiesiems ar darbo stotims. Tokiais atvejais reikia papildomų priemonių.
Aušinimo padėklas – paprasčiausias sprendimas. Tai platforma su vienu ar keliais ventiliatoriais, ant kurios statote kompiuterį. Ji padidina oro srautą aplink korpusą. Nebrangūs modeliai kainuoja 15-30 eurų ir gali sumažinti temperatūrą 3-7 laipsniais. Ne revoliucija, bet kiekvienas laipsnis svarbus.
Geriau nei padėklas – paprasčiausias kompiuterio pakėlimas. Padėkite po kompiuteriu kelis gumukus ar specialias kojeles, kad apačioje būtų 2-3 cm tarpas. Oras galės cirkuliuoti laisviau. Kai kurie žmonės naudoja net knygas ar specialius stovus. Atrodo primityviai, bet veikia.
Jei naudojate kompiuterį vienoje vietoje, išoriniai ventiliatoriai gali padėti. USB ventiliatorius, nukreiptas į šoninę vėdinimo angą, gali padaryti stebuklų. Yra net specialių vakuuminių ventiliatorių, kurie tvirtinami prie vėdinimo angos ir ištraukia karštą orą.
Kada problema rimtesnė nei atrodo
Kartais thermal throttling yra simptomas, o ne problema. Jei išbandėte visus sprendimus, o kompiuteris vis tiek kaista kaip pragaras, gali būti rimtesnių problemų.
Defektyvi aušinimo sistema – ventiliatorius gali būti sugadęs ir suktis per lėtai arba visai nesisukti. Pasiklausykite – ar girdite ventiliatoriaus garsą, kai kompiuteris apkrautas? Jei ne, ventiliatorius gali būti sugedęs. Jį galima pakeisti, bet reikės užsakyti konkretų modelį jūsų kompiuteriui.
Bloga konstrukcija – kai kurie kompiuteriai tiesiog blogai suprojektuoti. Gamintojai kartais įkemša galingus komponentus į per plonus korpusus dėl estetikos. Tokiu atveju jokie sprendimai nepadės visiškai išspręsti problemos. Galite tik sumažinti jos poveikį.
Procesorių ar GPU degradacija – labai retai, bet gali nutikti. Jei kompiuteris nukrito, buvo užlietas ar patyrė elektros smūgį, komponentai gali būti pažeisti. Tokiu atveju reikia profesionalaus remonto ar komponentų keitimo.
Kaip išlaikyti normalią temperatūrą ilgam laikui
Thermal throttling problemos išsprendimas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė priežiūra. Štai kaip išlaikyti kompiuterį vėsų ir greitą ilgus metus.
Valykite kompiuterį bent kartą per metus. Jei naudojate dulkėtoje aplinkoje ar turite naminius gyvūnus, darykite tai kas pusmetį. Tai užtrunka 15-30 minučių, bet sutaupo daug nervų ir pinigų.
Naudokite kompiuterį ant kietų, lygių paviršių. Antklodė, pagalvė ar net keliai blokuoja vėdinimo angas. Jei dažnai naudojate kompiuterį lovoje ar sofoje, įsigykite padėklą su kietu paviršiumi.
Stebėkite temperatūras periodiškai. Kartą per mėnesį paleiskite stebėjimo programą ir patikrinkite, ar viskas gerai. Jei pastebite, kad temperatūros pamažu kyla, žinote, kad laikas valyti.
Atnaujinkite BIOS ir tvarkykles. Gamintojai kartais išleidžia atnaujinimus, kurie pagerina ventiliatorių valdymą ar energijos vartojimą. Tai gali padėti sumažinti temperatūras be jokių fizinių pakeitimų.
Neblokuokite vėdinimo angų. Skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių stato kompiuterius prie sienos ar kitų daiktų, kurie blokuoja oro srautą. Palikite bent 10-15 cm tarpą už kompiuterio ir šonuose.
Ir paskutinis patarimas – žinokite savo kompiuterio ribas. Jei turite ultrabook’ą su pasyviu aušinimu, nesitikėkite, kad jis sugebės renderinti 4K video ar žaisti naujausius žaidimus be throttling. Kiekvienas kompiuteris turi savo paskirtį ir galimybes. Kartais realistiški lūkesčiai yra geriausias „sprendimas” thermal throttling problemai.