Kas tas response time ir kodėl apie jį visi kalba
Kai perki monitorių žaidimams, neišvengiamai susiduri su specifikacijų sąrašu, kuriame tarp atnaujinimo dažnio, raiškos ir kitų parametrų matai keistą skaičių – pavyzdžiui, „1ms” ar „4ms” – su užrašu „response time”. Pardavėjai dažnai šį parametrą iškeliama kaip vieną svarbiausių žaidimams, bet ar tikrai taip yra?
Response time, arba atsako laikas lietuviškai, rodo, per kiek laiko monitoriaus pikselis gali pakeisti savo spalvą. Paprasčiau tariant – tai greitis, kuriuo ekranas sugeba atvaizduoti pasikeitimus. Matuojamas milisekundėmis (ms), ir kaip su daugeliu dalykų technologijose, mažesnis skaičius čia reiškia geriau.
Bet štai įdomybė – gamintojai dažnai nurodo skirtingus matavimus, ir tai sukelia nemažai painiavos. Vienas gamintojas reklamuoja 1ms GtG (gray-to-gray), kitas – 4ms, o trečias apskritai mini MPRT. Kad suprastum, ar tai svarbu tavo žaidimams, pirmiausia reikia suprasti, kaip visa tai veikia.
Kaip LCD ekranai keičia vaizdą
Šiuolaikiniai monitoriai daugiausia naudoja LCD (skystųjų kristalų) technologiją. Kiekvienas pikselis susideda iš skystųjų kristalų, kurie keičia savo padėtį priklausomai nuo taikomo elektros lauko. Kai kristalai pasisuka, jie praleidžia daugiau ar mažiau šviesos iš foninio apšvietimo, taip sukurdami skirtingas spalvas ir atspalvius.
Problema ta, kad šie kristalai negali pasisukti akimirksniu. Jiems reikia laiko – ir būtent tas laikas ir yra tas „response time”. Kai žaidime personažas greitai juda per ekraną, kiekvienas pikselis turi spėti pakeisti spalvą iš vienos į kitą. Jei pikseliai per lėti, atsiranda vaizdo šleifas arba „ghosting” efektas – matai lyg šešėlius paskui judančius objektus.
Skirtingi LCD panelių tipai turi skirtingą natūralų atsako laiką. TN (Twisted Nematic) panelės yra greičiausios – lengvai pasiekia 1ms. IPS (In-Plane Switching) panelės, kurios garsios geresnėmis spalvomis ir žiūrėjimo kampais, tradiciškai buvo lėtesnės – apie 4-5ms. VA (Vertical Alignment) panelės paprastai dar lėtesnės, nors siūlo geriausią kontrastą.
GtG, MPRT ir kiti keisti sutrumpinimai
Kai gamintojų specifikacijose matai response time, dažniausiai tai yra GtG (Gray-to-Gray) matavimas. Tai reiškia laiką, per kurį pikselis pereina iš vieno pilkos atspalvio į kitą – paprastai iš 10% pilkos į 90% pilkos ir atgal. Kodėl būtent pilka? Nes tai vidutinis atvejis, kuris teoriškai atspindi tipinį naudojimą.
Bet čia slypi pirmoji problema – perėjimas iš juodos į baltą arba tarp labai skirtingų spalvų gali užtrukti gerokai ilgiau nei tas reklamuojamas GtG laikas. Kai kurie gamintojai nurodo „1ms GtG”, bet realybėje tai pasiekiama tik su įjungtu agresyviu overdrive režimu, o vidutinis atsako laikas visuose perėjimuose gali būti 3-4ms ar net daugiau.
MPRT (Moving Picture Response Time) – tai kitas matavimo būdas, kuris matuoja ne pikselių keitimosi greitį, o kaip ilgai pikselis lieka matomas judančiame vaizde. Tai labiau atitinka tai, ką matai žaidžiant, bet čia irgi yra gudrybių – MPRT dažnai matuojamas su įjungtu backlight strobing (foninio apšvietimo mirksėjimu), kuris sumažina motion blur, bet negali būti naudojamas kartu su adaptyviu atnaujinimu (G-Sync, FreeSync).
Overdrive ir jo pasekmės
Kad pasiektų tuos gražius 1ms ar 2ms skaičius, gamintojai naudoja techniką vadinamą overdrive arba response time compensation. Esmė paprasta – į pikselį tiekiama didesnė įtampa nei reikia, kad kristalai greičiau pasisuktų, o paskui įtampa greitai koreguojama į teisingą lygį.
Kai overdrive nustatytas teisingai, jis tikrai pagreitina pikselių reakciją be matomų šalutinių efektų. Bet kai gamintojai perdeda, siekdami tų mažų skaičių specifikacijose, atsiranda „inverse ghosting” arba „coronas” – matai šviesius šešėlius už judančių objektų. Tai atrodo dar blogiau nei paprastas ghosting.
Dauguma šiuolaikinių monitorių turi kelis overdrive nustatymus – pavyzdžiui, „Off”, „Normal”, „Fast”, „Extreme”. Įdomu tai, kad greičiausias nustatymas retai kada yra geriausias. Dažniausiai optimalus yra vidutinis variantas, kuris subalansuoja greitį ir artefaktų nebuvimą.
Ar tikrai jauti skirtumą tarp 1ms ir 5ms
Dabar prie praktiškos pusės. Jei žaidi kompetityvinius šaudykles kaip CS:GO, Valorant ar Overwatch, greitas response time tikrai svarbus. Bet ne dėl to, apie ką daugelis galvoja. 4ms skirtumas tarp 1ms ir 5ms monitoriaus nereiškia, kad tavo reakcijos laikas bus 4ms blogesnis – žmogaus reakcijos laikas vis tiek yra apie 200-250ms.
Tikrasis skirtumas – vaizdo aiškumas greitai judant. Su 1ms monitoriumi greitai besisukantys kampai ir judantys priešai atrodo aiškesni, mažiau „ištepti”. Tai leidžia greičiau identifikuoti taikinius ir tiksliau taikyti. Profesionalūs žaidėjai tikrai pastebi šį skirtumą, bet ar tu pastebėsi – priklauso nuo tavo jautrumo ir patirties.
Jei žaidi RPG, strateginius žaidimus ar single-player nuotykius, atvirai kalbant, response time yra vienas mažiausiai svarbių parametrų. 5ms IPS monitorius su puikiomis spalvomis ir kontrastu duos daug geresnę patirtį nei 1ms TN monitorius su blankiomis spalvomis. Witcher 3 ar Red Dead Redemption 2 žaisti su gražiomis spalvomis yra daug svarbiau nei turėti minimalų ghosting efektą.
Ryšys su atnaujinimo dažniu
Response time neegzistuoja vakuume – jis glaudžiai susijęs su monitoriaus atnaujinimo dažniu. 60Hz monitorius atnaujina vaizdą kas 16.67ms, 144Hz – kas 6.94ms, o 240Hz – kas 4.17ms. Jei tavo response time yra 5ms, o atnaujinimo dažnis 240Hz, tai reiškia, kad pikseliai neužbaigia perėjimo iki kito kadro – ir čia atsiranda ghosting.
Štai kodėl aukšto atnaujinimo dažnio monitoriai paprastai turi ir greitesnį response time. 240Hz monitorius su 5ms response time būtų beveik nenaudojamas – matytum baisų vaizdo šleifą. Todėl tokie monitoriai paprastai turi 1-2ms response time.
Praktiškai, jei perki 60Hz monitorių, 5ms yra visiškai priimtina. 144Hz monitoriui geriau ieškoti 3ms ar greičiau. O 240Hz+ monitoriams tikrai reikia 1-2ms. Tai ne griežta taisyklė, bet geras orientyras.
Realūs testai prieš specifikacijas
Štai kur tampa įdomu – gamintojai meluoja. Na, gal ne visai meluoja, bet tikrai parodo geriausią įmanomą scenarijų, o ne vidurkį. Monitorius reklamuojamas kaip „1ms” gali realiai turėti vidutinį response time 3-4ms įvairiuose spalvų perėjimuose.
Vienintelis būdas sužinoti tikrąją tiesą – ieškoti profesionalių apžvalgų, kurios matuoja response time specialia įranga. Svetainės kaip RTings, TFTCentral ar Hardware Unboxed daro išsamius matavimus su osciloskopais ir pateikia grafikus, rodančius response time visuose perėjimuose, su skirtingais overdrive nustatymais.
Kai skaitai tokias apžvalgas, atkreipk dėmesį į kelis dalykus: vidutinį response time (ne minimalų), ar yra overshoot (inverse ghosting) su greitais overdrive nustatymais, ir kaip response time keičiasi priklausomai nuo atnaujinimo dažnio (kai kurie monitoriai tampa lėtesni žemesniuose dažniuose).
Ką rinktis pagal žaidimų tipą
Kompetityviniams žaidimams – CS:GO, Valorant, Rainbow Six Siege, Fortnite (competitive) – ieškokite monitoriaus su tikru 1-2ms response time. Paprastai tai reiškia TN panelę arba naujausias „Fast IPS” technologijas. 240Hz ar daugiau irgi pageidautina, jei tavo kompiuteris gali išduoti tokius FPS.
Greitiems, bet ne kompetityviniams žaidimams – Doom Eternal, single-player šaudyklės, racing žaidimai – 3-4ms IPS monitorius yra puikus pasirinkimas. Gausi gražias spalvas ir pakankamai greitą response time. 144Hz dažnis čia yra sweet spot.
Lėtesniems žaidimams – RPG, strateginiams, adventure – response time yra mažiausiai svarbus parametras. Čia prioritizuok spalvų tikslumą, kontrastą, raiškos. Net 5-6ms bus visiškai nepastebima, kai žaidi Baldur’s Gate 3 ar Civilization.
Universaliam naudojimui – jei žaidi įvairių žanrų žaidimus ir naudoji monitorių darbui – 4ms IPS su gerais spalvų parametrais yra auksinis viduriukas. Nebūsi geriausias kompetityviniuose žaidimuose, bet viskas atrodys gerai.
Kai specifikacijos tampa mažiau svarbios už patirtį
Galiausiai, response time yra tik vienas iš daugelio parametrų, ir fiksacija ties juo gali nuvesti klystkeliais. Esu matęs žmonių, kurie perka 1ms TN monitorių su siaubingais žiūrėjimo kampais ir blankiomis spalvomis, nors žaidžia daugiausia single-player žaidimus, nes „1ms yra geriausias žaidimams”.
Realybė tokia – jei nesi profesionalus e-sporto žaidėjas ar bent jau rimtas competitive žaidėjas aukštuose rankuose, greičiausiai nepastebėsi skirtumo tarp 2ms ir 4ms monitoriaus. Bet tikrai pastebėsi skirtumą tarp geros IPS panelės su ryškiomis spalvomis ir pigios TN panelės su blankiu vaizdu.
Taip pat verta paminėti, kad šiuolaikinės IPS technologijos – „Fast IPS”, „Nano IPS”, „Rapid IPS” – jau pasiekia 1-2ms response time išlaikydamos puikią spalvų kokybę. Jos kainuoja daugiau, bet jei biudžetas leidžia, tai geriausias pasirinkimas daugumai žaidėjų.
Ir nepamirškite, kad jūsų patirtis priklauso ne tik nuo monitoriaus. Jei žaidimas veikia 60 FPS, net ir 1ms 240Hz monitorius nepadarys stebuklų. Pirmiausia užtikrinkite, kad jūsų sistema gali išduoti pakankamai kadrų per sekundę – tik tada aukštas atnaujinimo dažnis ir greitas response time tampa prasminga.