Kai nemokama dovana tampa privatumo spąstais
Vakar mano draugas Jonas grįžo iš verslo kelionės į Berlyną ir papasakojo kažką, kas mane privertė išsprogdinti akis. Skrydžio metu keleiviai gavo pasiūlymą nemokamai išbandyti Meta Quest 3 virtualios realybės akinius. „Kaip smagu!” – pagalvojo jis iš pradžių. Bet aš, būdamas technologijų paranojiku (taip, prisipažįstu), iškart suklūsau.
Pagalvokit patys – kodėl multimilijardinė korporacija dalina brangią įrangą nemokamai? Atsakymas paprastas ir kartu bauginantis: tu nesi vartotojas, tu esi produktas. Meta (buvęs Facebook) turi ilgą ir komplikuotą istoriją su vartotojų duomenimis. Prisiminkime Cambridge Analytica skandalą – ir tai buvo tik ledkalnio viršūnė.
Oro linijos bendradarbiauja su Meta, siūlydamos keleiviams „pramogą”, kuri iš tiesų yra duomenų rinkimo operacija. Įsivaizduokit – esate uždaroje erdvėje, nuobodžiaujate, ir staiga jums pasiūlo nemokamą pramogą. Kas atsisakytų?
Ką iš tikrųjų renka Meta Quest 3?
Meta Quest 3 nėra tik žaidimų įrenginys. Tai duomenų siurblys su daugybe jutiklių:
- Akių sekimo technologija, fiksuojanti kur žiūrite ir kiek laiko
- Judesių sekimas, analizuojantis jūsų kūno kalbą
- Aplinkos skenavimas, kuriantis jūsų aplinkos 3D modelį
- Mikrofonai, galintys įrašyti jūsų pokalbius
- Biometriniai duomenys, įskaitant jūsų reakcijas į stimulus
Kartą mano bičiulis technologijų saugumo ekspertas prasitarė: „Šie įrenginiai žino apie tave daugiau nei tu pats.” Ir jis nė kiek neperdėjo. Įsivaizduok – algoritmas gali nustatyti, kad tau patinka tam tikras produktas dar prieš tau pačiam tai suvokiant, tiesiog pagal tavo akių judesius ar vyzdžių išsiplėtimą.
Lėktuve surinkti duomenys yra ypač vertingi, nes žmonės ten būna atsipalaidavę, nuobodžiaujantys ir linkę ilgiau naudotis pramogomis. Tobula aplinka stebėjimui.
Kodėl oro linijos įsitraukia į šį žaidimą?
Gal paklausit – o ką iš to gauna pačios oro linijos? Atsakymas – pinigus, žinoma. Meta moka oro linijoms už galimybę „pasiekti” jų keleivius. Taip pat oro linijos gauna dalį duomenų, kuriuos vėliau gali panaudoti savo rinkodaros strategijoms.
Pernai kalbėjausi su vienu aviacijos industrijos vadovu (vardo minėti negaliu), kuris atvirai pripažino: „Mes neparduodame skrydžių – mes parduodame keleivių dėmesį ir duomenis.”
Pagalvokite apie tai: kai esate lėktuve, neturite kur pabėgti. Esate ideali auditorija – priversta, apribota ir nuobodžiaujanti. Oro linijos tai puikiai žino ir išnaudoja.
Ką jie daro su surinktais duomenimis?
Duomenys yra naujoji nafta, kaip sakoma. Meta surenka informaciją ir:
1. Kuria išsamius psichologinius profilius, kurie leidžia tiksliai numatyti jūsų elgesį
2. Parduoda šiuos duomenis trečiosioms šalims, įskaitant draudimo kompanijas
3. Tobulina savo dirbtinio intelekto sistemas, kurios vėliau naudojamos manipuliuoti vartotojų elgesiu
4. Kuria „skaitmeninį dvynį” – virtualų jūsų modelį, kuris padeda numatyti jūsų būsimus sprendimus
Praėjusią vasarą išbandžiau Quest įrenginį draugo namuose. Po 20 minučių žaidimo, kitą dieną pradėjau gauti neįtikėtinai tikslias reklamas – apie dalykus, apie kuriuos net nekalbėjau internete, tik galvojau apie juos žaisdamas.
Kaip apsisaugoti lėktuve?
Jei nenorite tapti Meta duomenų rinkimo objektu, štai keletas praktinių patarimų:
- Mandagiai atsisakykite nemokamų VR akinių pasiūlymų
- Jei vis dėlto naudojate, neduokite sutikimo „pagerinti paslaugų kokybę” – tai kodas duomenų rinkimui
- Užklijuokite kameras, kai nenaudojate įrenginio
- Naudokite svečio režimą, jei toks yra, neprisijungdami prie savo paskyros
- Nesuteikite prieigos prie jūsų buvimo vietos ar kontaktų
Pats visada keliauju su specialiu lipduką rinkiniu, skirtų užklijuoti įvairias kameras. Draugai juokiasi, bet kai paaiškinu rizikas, jie greitai nustoja.
Alternatyvūs pramogų būdai skrydžio metu
Užuot atidavę savo duomenis korporacijoms, pabandykite šiuos analoginius būdus praleisti laiką lėktuve:
- Popierinė knyga – senoviška, bet niekas nerenka duomenų apie jūsų skaitymo įpročius
- Rašymas dienoraštyje – puikus būdas apmąstyti kelionę
- Meditacija – padės ne tik išvengti duomenų rinkimo, bet ir sumažins skrydžio stresą
- Pokalbis su kaimynu – taip, žinau, skamba siaubingai socialiai, bet kartais gali būti visai malonu
Pernai skridau į Barseloną ir vietoj siūlomų ekranų technologijų tiesiog mėgavausi popieriniu žurnalu. Gretimoje sėdynėje vyrukas su VR akiniais atrodė kaip iš distopinio filmo – visiškai atsijungęs nuo aplinkos ir nesuvokiantis, kad jo smegenų aktyvumas tuo metu buvo paverčiamas duomenimis.
Didysis paveikslas: kodėl turėtume nerimauti?
Gal pagalvosite – na ir kas, jei jie žinos, kad man patinka katinų video? Problema gilesnė. Kai korporacijos surenka pakankamai duomenų, jos įgyja galią:
1. Manipuliuoti jūsų sprendimais taip, kad net nepastebėsite
2. Numatyti ir formuoti jūsų politines pažiūras
3. Parduoti jūsų psichologinį profilį bet kam, kas pasiūlys tinkamą kainą
4. Kurti priklausomybes nuo produktų ir paslaugų
Kai kurie ekspertai teigia, kad mes jau gyvename „stebėjimo kapitalizmo” eroje, kur pagrindinė prekė yra ne produktai, o prognozės apie žmonių elgesį.
Sąmoningas keliavimas skaitmeniniame pasaulyje
Nesu technofobas – naudoju išmaniuosius įrenginius kasdien. Bet stengiuosi tai daryti sąmoningai. Kiekvieną kartą, kai įmonė siūlo kažką „nemokamai”, užduodu sau klausimą: kuo aš moku iš tikrųjų?
Kitą kartą, kai skrydžio metu jums pasiūlys „nemokamą pramogą”, prisiminkite seną išmintį: jei negali suprasti, kas yra produktas, vadinasi, produktas esi tu pats.
O kol kas, gal tiesiog mėgaukimės retomis akimirkomis be ekranų, kai esame priversti būti su savo mintimis aukštai virš debesų. Galbūt tai paskutinė vieta, kur mūsų mintys dar priklauso tik mums patiems.