Kodėl apskritai reikia rankinio režimo?
Turbūt ne kartą pastebėjote, kad jūsų telefonas kartais tiesiog „gyvena savo gyvenimą” – automatiškai prisijungia prie silpniausio Wi-Fi tinklo parduotuvėje, persijungia tarp mobiliojo ryšio bokštų net kai to nereikia, arba įsikabina į 3G signalą, nors šalia yra puikus 4G. Štai čia ir prasideda visa ta istorija su rankiniu režimu.
Rankinis tinklo pasirinkimo režimas – tai funkcija, leidžianti jums patiems nuspręsti, prie kurio mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo prisijungti. Skamba paprastai, bet praktikoje tai gali išspręsti daugybę problemų. Pavyzdžiui, kai esate užsienyje ir norite išvengti baisių tarptinklinio ryšio mokesčių, arba kai vietinis operatorius teikia prastos kokybės paslaugą konkrečioje vietoje, o kitas operatorius (su kuriuo jūsų operatorius turi sutartį) veikia puikiai.
Automatinis režimas paprastai veikia neblogai – telefonas pats ieško stipriausio signalo ir prisijungia. Bet gyvenimas ne visada toks paprastas. Kartais stipriausias signalas nereiškia greičiausio interneto. Kartais telefonas įstringa bandydamas prisijungti prie tinklo, kuris iš tiesų neprieinamas. Ir štai tada rankinis režimas tampa jūsų geriausiu draugu.
Kaip tai veikia techninėje pusėje
Kai jūsų telefonas įjungtas automatiniame režime, jis nuolat skenuoja eterį ieškodamas prieinamų mobiliojo ryšio tinklų. Kiekvienas operatorius transliuoja savo tapatybę per specialius signalus – tai vadinasi PLMN (Public Land Mobile Network) identifikatoriais. Jūsų SIM kortelėje yra įrašyta informacija apie jūsų pagrindinį operatorių ir visus partnerius, prie kurių galite jungtis.
Automatiniame režime telefonas naudoja tam tikrą algoritmą: jis vertina signalo stiprumą, tinklo tipą (2G, 3G, 4G, 5G), prioritetų sąrašą SIM kortelėje ir kitus parametrus. Paprastai prioritetas teikiamas jūsų pagrindiniam operatoriui, bet jei jo signalas per silpnas arba neprieinamas, telefonas automatiškai persijungia į kitą.
Rankiniame režime visas šis automatizmas išjungiamas. Telefonas vis tiek nuskaito prieinamus tinklus, bet laukia jūsų sprendimo – prie kurio jungtis. Tai reiškia, kad galite pasirinkti net silpnesnį signalą, jei žinote, kad tas konkretus bokštas teikia geresnį duomenų perdavimo greitį ar stabilumą.
Kaip perjungti Android telefoną
Android telefonuose procesas gana panašus, nors meniu pavadinimai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gamintojo. Samsung, Xiaomi, OnePlus – visi turi savo sąsajas, bet pagrindinis kelias beveik vienodas.
Pirmiausia atidarykite Nustatymus. Ieškokite skyriaus, kuris vadinasi „Ryšiai”, „Tinklai ir internetas” arba panašiai. Kai kuriuose telefonuose tai gali būti tiesiog „SIM kortelės nustatymai” arba „Mobilusis tinklas”. Jei turite du SIM lizdus, turėsite pasirinkti, kurį norite valdyti.
Toliau ieškokite parinkties „Tinklo operatoriai” arba „Mobiliojo tinklo operatoriai”. Kai atidarote šį meniu, dažniausiai matysite automatinio pasirinkimo jungiklį. Išjunkite jį. Dabar telefonas pradės ieškoti visų prieinamų tinklų – tai gali užtrukti 30 sekundžių ar net minutę.
Kai paieška baigta, pamatysite sąrašą. Jame bus jūsų operatorius, galbūt keli jo tinklai (skirtingų kartų – 2G, 3G, 4G), o jei esate netoli sienos arba užsienyje – ir kitų šalių operatoriai. Tiesiog paspauskite ant norimo tinklo. Jei turite teisę prie jo jungtis, telefonas užmezgs ryšį. Jei ne – gausite klaidos pranešimą.
iPhone rankinis tinklo valdymas
Apple, kaip visada, viską padarė šiek tiek kitaip, bet ne mažiau intuityviai. Atidarykite Nustatymus ir eikite į „Mobiliojo ryšio duomenys” arba tiesiog „Mobilusis ryšis”. Jei turite kelias SIM korteles (fizinę ir eSIM), pasirinkite tą, kurią norite valdyti.
Čia rasite parinktį „Tinklo pasirinkimas”. Įprastai ten bus įjungtas „Automatinis” jungiklis. Išjunkite jį, ir iPhone automatiškai pradės ieškoti prieinamų tinklų. Procesas labai panašus į Android – pamatysite sąrašą su operatorių pavadinimais.
Vienas dalykas, kurį pastebėsite su iPhone – jis kartais rodo tinklo tipą šalia operatoriaus pavadinimo. Tai patogu, nes iš karto matote, ar tai 4G, ar 3G tinklas. Kai pasirenkate tinklą, iPhone bando prie jo prisijungti ir viršuje, šalia laiko, pamatysite operatoriaus pavadinimą bei signalo stiprumo juosteles.
Kada rankinis režimas tikrai praverčia
Kelionės užsienyje – tai klasikinis scenarijus. Tarkime, atvykstate į Latviją ar Estiją. Jūsų telefonas automatiškai gali prisijungti prie pirmojo rasto operatoriaus, bet ne visi operatoriai siūlo vienodas sąlygas jūsų Lietuvos operatoriui. Kartais rankiniu būdu pasirinkus kitą operatorių, galite gauti geresnį greitį ar net išvengti papildomų mokesčių, jei jūsų tarifas turi specialias sutartis su konkrečiais partneriais.
Silpno signalo zonos – dar viena situacija. Gyvenu kaime, kur vieno operatoriaus bokštas yra arčiau, bet perpildytas, o kito – toliau, bet beveik tuščias. Automatiniame režime telefonas visada renkasi artimesnį, ir internetas vos vos veikia. Rankiniu būdu pasirinkus tolimesnį bokštą, greitis pagerėja kelis kartus.
Problemų sprendimas – kai telefonas „pakimba” ir negali prisijungti prie tinklo, rankinis režimas gali būti gelbėjimo ratas. Išjungiate automatinį režimą, leidžiate telefonui nuskenuoti tinklus iš naujo, ir dažnai tai išsprendžia problemą. Tai tarsi priversti telefoną pradėti nuo pradžių, tik kontroliuojamiau nei tiesiog išjungiant ir vėl įjungiant lėktuvo režimą.
Testavimas ir optimizavimas – jei esate techniškesnio tipo žmogus, rankinis režimas leidžia eksperimentuoti. Galite patikrinti, kuris tinklas konkrečioje vietoje teikia geriausią paslaugą, ir tai gali būti naudinga informacija renkantis operatorių ar tarifą.
Ką daryti, kai niekas neveikia
Kartais perjungiate į rankinį režimą, pasirenkate tinklą, ir… nieko. Telefonas rodo „Neprisijungta” arba „Tinklas neprieinamas”. Pirmas dalykas – patikrinkite, ar jūsų SIM kortelė apskritai turi teisę jungtis prie to tinklo. Jei esate užsienyje, įsitikinkite, kad tarptinklinis ryšys įjungtas.
Jei vis tiek neveikia, grįžkite į automatinį režimą. Kartais telefonui tiesiog reikia „pailsėti” ir pabandyti dar kartą. Taip pat verta išjungti ir vėl įjungti lėktuvo režimą – tai priverčia telefoną iš naujo inicijuoti visus ryšio modulius.
Dar viena galimybė – jūsų telefonas gali būti užrakintas konkrečiam operatoriui. Tai dažnai pasitaiko su telefonais, pirktais su sutartimi. Tokiu atveju, net jei matote kitus operatorius sąraše, negalėsite prie jų prisijungti. Reikės kreiptis į operatorių dėl telefono atrakinimo.
Seni telefonai kartais turi problemų su naujesniais tinklo standartais. Jei jūsų telefonas nepalaiko, pavyzdžiui, tam tikrų 4G dažnių, kuriuos naudoja pasirinktas operatorius, prisijungimas nepavyks arba veiks tik 3G režimu. Čia jau techniniai apribojimai, kurių rankinis režimas neišspręs.
Baterijos ir duomenų klausimas
Vienas dažnas klausimas – ar rankinis režimas eikvoja daugiau baterijos? Atsakymas: priklauso. Jei pasirenkate stiprų, stabilų signalą, baterija gali net taupytis, nes telefonui nereikia nuolat ieškoti geresnio tinklo ar kovoti su silpnu signalu. Silpnas signalas – tai vienas didžiausių baterijos eikvotojų, nes telefonas nuolat didina siųstuvo galią bandydamas palaikyti ryšį.
Bet jei rankiniu būdu pasirenkate silpną signalą arba nestabilų tinklą, tada taip – baterija seks greičiau. Telefonas dirbs sunkiau, kad išlaikytų ryšį, ir tai atsispindės akumuliatoriaus lygmenyje.
Duomenų greitis taip pat priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Kartais silpnesnis 4G signalas gali būti lėtesnis už stiprų 3G. Čia jau reikia eksperimentuoti. Galite naudoti programėles kaip „Speedtest” ar „Network Cell Info” (Android), kad pamatytumėte realius skaičius ir padarytumėte informuotą sprendimą.
Svarbu suprasti, kad rankinis režimas nepadidina signalo stiprumo – jis tik leidžia jums pasirinkti, prie kurio signalo jungtis. Jei vietovėje apskritai prastas padengimas, joks režimas stebuklų nepadarys.
Kai rankinis režimas tampa kasdieniu įrankiu
Daugeliui žmonių rankinis tinklo režimas lieka ta paslėpta funkcija, kurios niekada nenaudoja. Ir tai visiškai normalu – automatinis režimas sukurtas būtent tam, kad veiktų be jūsų įsikišimo. Bet yra situacijų ir žmonių, kuriems ši funkcija tampa kasdieniu įrankiu.
Pvz., žmonės, gyvenantys pasienyje, dažnai susiduria su tuo, kad telefonas prisijungia prie kaimyninės šalies operatoriaus. Rankinis režimas leidžia užfiksuoti tinklą ir išvengti netikėtų mokesčių. Arba profesionalai, kurie dirba su IoT įrenginiais ar specialia įranga – jiems svarbu tiksliai kontroliuoti, prie kurio tinklo prisijungta.
Keliaujantys dažnai taip pat įvertina šią funkciją. Kai lankote kelias šalis per trumpą laiką, galite iš anksto pasirinkti geriausią operatorių kiekvienoje šalyje, remdamiesi kitų keliautojų rekomendacijomis ar specialiomis programėlėmis, kurios rodo operatorių reitingus.
Tačiau būkite atsargūs – jei nustatote rankinį režimą ir paskui pamirštate, galite vėliau nustebti, kodėl telefonas neveikia kitoje vietoje. Visada prisiminkite, kad rankiniu režimu telefonas NEPERSIJUNGS automatiškai, net jei pasirinktas tinklas taps visiškai neprieinamas. Tiesiog liksite be ryšio, kol patys nepakeisit nustatymų.
Taigi rankinis tinklo režimas – tai galingas įrankis tiems, kurie nori daugiau kontrolės. Jis neturi būti kasdienė būtinybė, bet žinoti, kaip jį naudoti ir kada jis gali padėti, tikrai verta. Technologijos sukurtos mums tarnauti, ne atvirkščiai, ir kartais tiesiog reikia paimti vairą į savo rankas – net jei tai tik mobiliojo tinklo nustatymai.