Kodėl WiFi lėtėja ir ką su tuo daryti
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą akimirką, kai bandai atsisiųsti filmą, o jis kraunasi kaip sraigė, arba kai vaizdo konferencijos metu vaizdas sustingsta lyg žiemos šerkšnas ant lango. WiFi greitis namuose – tai viena iš tų temų, apie kurias pradedame galvoti tik tada, kai kažkas neveikia. O kai neveikia, tai tikrai neveikia.
Pirmiausia reikia suprasti, kad WiFi signalas – tai ne koks nors magiškas eteris, kuris pats savaime turėtų veikti puikiai. Tai radijo bangos, kurios keliauja per orą ir susiduria su įvairiausiais fiziniais kliūčių. Sienos, baldai, kiti elektroniniai prietaisai, net akvariumas su žuvytėmis – visa tai gali trukdyti signalui pasiekti jūsų telefoną ar kompiuterį normaliai.
Dažniausiai greičio problemos kyla ne dėl to, kad jūsų interneto paslaugų teikėjas apgaudinėja (nors ir tai pasitaiko), o dėl to, kaip organizuotas WiFi tinklas pačiuose namuose. Galite turėti net gigabitinį internetą, bet jei maršrutizatorius stovi spintoje už trijų sienų, jūsų telefonas gaus signalą silpnesnį nei radijas sovietmečiu.
Maršrutizatoriaus vieta – ne tik dizaino klausimas
Daugelis žmonių maršrutizatorių stato ten, kur patogu arba kur gražiau atrodo. Dažniausiai tai būna prie įėjimo durų, kur įeina interneto kabelis, arba kažkur už televizoriaus, kad nebūtų matyti tų bjaurių laidų. Tik problema ta, kad WiFi signalas sklinda visomis kryptimis, kaip šviesa iš lemputės. Jei tą lemputę pastatysite kampe, pusė šviesos švies į sieną, o ne ten, kur jums reikia.
Idealiu atveju maršrutizatorius turėtų stovėti kuo arčiau būsto centro, kuo aukščiau nuo žemės. Jei gyvenate vieno aukšto bute, pastatykite jį ant spintos ar lentynos. Jei turite dviejų aukštų namą, geriausia vieta būtų pirmojo aukšto lubos arba antrojo aukšto grindys – kažkur per vidurį vertikaliai.
Taip pat svarbu, kad aplink maršrutizatorių būtų kuo mažiau metalinių daiktų. Metalas atspindi radijo bangas kaip veidrodis šviesą. Todėl maršrutizatorius metalinėje spintoje – tai beveik tas pats, kas bandyti šaukti užsikimšus burną pagalve.
Antenos pozicija ir kodėl ji svarbi
Jei jūsų maršrutizatorius turi išorines antenas (ne visi turi), jų padėtis tikrai turi reikšmės. Daugelis žmonių mano, kad visos antenos turėtų būti nukreiptos vertikaliai aukštyn, nes taip „gražiau”. Bet WiFi signalas iš antenos sklinda statmenai antenai – tai reiškia, kad vertikali antena spinduliuoja signalą horizontaliai.
Jei turite kelias antenas, geriausia jas nukreipti skirtingomis kryptimis. Vieną vertikaliai, kitą horizontaliai, trečią įstrižai. Taip sukursite geresnį signalo aprėptį įvairiuose aukštuose ir kambuose. Tai ypač aktualu, jei turite kelis aukštus.
Kai kurie naujesni maršrutizatoriai turi vidines antenas ir naudoja pažangias technologijas kaip beamforming – tai reiškia, kad jie gali „nukreipti” signalą link konkretaus įrenginio, o ne tiesiog šviest visomis kryptimis. Bet net ir tokiu atveju maršrutizatoriaus vieta lieka svarbi.
Dažnių pasirinkimas: 2.4 GHz vs 5 GHz
Šiuolaikiniai maršrutizatoriai paprastai palaiko du dažnius: 2.4 GHz ir 5 GHz. Tai kaip turėti du skirtingus kelius į tą patį tikslą – vienas platesnis ir lėtesnis, kitas siauresnis bet greitesnis.
2.4 GHz dažnis yra kaip senasis kelias – juo važiuoja visi, todėl dažnai būna kamščiai. Šis dažnis geriau prasiskverbia pro sienas ir kliūtis, pasiekia didesnius atstumus, bet maksimalus greitis žemesnis. Be to, šiame dažnyje dirba daugybė kitų prietaisų – mikrobangų krosnelės, belaidžiai telefonai, kaimynų WiFi tinklai, Bluetooth įrenginiai.
5 GHz dažnis yra kaip naujas greitkelis – mažiau apkrautas, greitesnis, bet ne toks tolimasis. Signalas blogiau prasiskverbia pro kliūtis, bet jei esate tame pačiame kambaryje arba netoliese, greitis bus žymiai didesnis. Šis dažnis idealus vaizdo srautui, žaidimams, dideliems failams siųsti.
Praktiškai: naudokite 5 GHz įrenginiams, kurie yra arti maršrutizatoriaus ir kuriems reikia didelio greičio. O 2.4 GHz palikite įrenginiams, kurie yra toliau arba kuriems greitis ne toks kritinis – išmanieji lemputės, jutikliai, seni telefonai.
Kanalų optimizavimas – neįvertinta galimybė
Čia prasideda šiek tiek techninė dalis, bet neišsigąskite. Kiekvienas WiFi dažnis padalintas į kanalus – tai kaip radijo stotys. 2.4 GHz dažnyje yra 11-14 kanalų (priklausomai nuo šalies), o 5 GHz dažnyje jų žymiai daugiau.
Problema ta, kad daugelis žmonių naudoja tuos pačius kanalus, nes maršrutizatoriai dažniausiai nustatyti į automatinį kanalo pasirinkimą, o tas automatinis pasirinkimas dažnai renkasi populiariausius kanalus. Rezultatas – visi transliuoja tuo pačiu kanalu, ir signalas trukdo vienas kitam.
Galite patys pasitikrinti, kokie kanalai apkrauti, naudodami tokias programėles kaip WiFi Analyzer (Android) arba NetSpot (Windows, Mac). Jos parodys, kokie kanalai užimti jūsų aplinkoje. Tada maršrutizatoriaus nustatymuose galite rankiniu būdu pasirinkti mažiausiai apkrautą kanalą.
2.4 GHz dažnyje geriausia naudoti 1, 6 arba 11 kanalus, nes tik jie nepersidengia tarpusavyje. 5 GHz dažnyje dauguma kanalų nepersidengia, todėl pasirinkimas paprastesnis.
Mesh sistemos ir signalo stiprintuvai
Jei turite didesnį būstą ar namą, vieno maršrutizatoriaus gali tiesiog neužtekti. Čia ateina į pagalbą signalo stiprintuvai (repeaters) arba mesh sistemos.
Signalo stiprintuvai – tai pigesnis variantas. Jie tiesiog gauna esamą WiFi signalą ir transliuoja jį toliau. Skamba gerai, bet yra trūkumų: jie perpus sumažina greitį (nes turi vienu metu ir priimti, ir siųsti signalą), ir dažnai reikia rankiniu būdu perjungti įrenginį tarp pagrindinio maršrutizatoriaus ir stiprintuvo, kai vaikštote po namus.
Mesh sistemos – tai šiuolaikiškas sprendimas. Tai keletas įrenginių, kurie dirba kaip vienas tinklas. Jūs vaikštote po namus, o jūsų telefonas automatiškai jungiasi prie artimiausio įrenginio, neprarasdamas ryšio. Greitis išlieka geresnis, nes naujesni mesh įrenginiai naudoja atskirą kanalą bendravimui tarp savęs.
Mesh sistemos yra brangesnės, bet jei turite 100+ kvadratinių metrų plotą arba kelis aukštus, tai verta investicija. Populiarūs variantai: Google WiFi, TP-Link Deco, Netgear Orbi, ASUS ZenWiFi.
Programinės įrangos atnaujinimai ir nustatymai
Daugelis žmonių nusipirkę maršrutizatorių jį prijungia ir daugiau niekada nebeliečia. Bet maršrutizatoriai, kaip ir kompiuteriai, turi programinę įrangą (firmware), kuri reguliariai atnaujinama. Šie atnaujinimai gali pagerinti greitį, saugumą, stabilumą.
Prisijunkite prie savo maršrutizatoriaus administravimo puslapio (paprastai tai 192.168.1.1 arba 192.168.0.1, įvedus naršyklėje) ir patikrinkite, ar yra naujinimų. Kai kurie naujesni maršrutizatoriai atsinaujina automatiškai, bet senesni reikalauja rankinio įsikišimo.
Kol esate nustatymuose, patikrinkite ir kitus dalykus. Įsitikinkite, kad naudojate WPA3 arba bent WPA2 saugumo protokolą. Pakeiskite numatytąjį administratoriaus slaptažodį. Išjunkite WPS funkciją, jei jos nenaudojate – tai saugumo spraga.
Taip pat galite pažaisti su QoS (Quality of Service) nustatymais, jei jūsų maršrutizatorius tai palaiko. QoS leidžia nustatyti prioritetus – pavyzdžiui, kad vaizdo konferencijos gautų daugiau pralaidumo nei failų atsisiuntimas fone.
Kada laikas keisti maršrutizatorių į naują
WiFi technologijos vystosi greitai. Jei jūsų maršrutizatorius senesnis nei 4-5 metai, greičiausiai jis nepalaiko naujausių standartų ir jūs praranda daug potencialaus greičio.
Dabartinis standartas yra WiFi 6 (802.11ax), kuris siūlo ne tik didesnį greitį, bet ir geresnį darbą, kai prie tinklo prijungta daug įrenginių vienu metu. Tai ypač aktualu šiuolaikiniuose namuose, kur turime telefonus, planšetes, kompiuterius, televizorius, išmaniuosius šaldytuvus, dulkių siurblius ir dar dešimt kitų dalykų, kurie nori interneto.
WiFi 6E – tai dar naujesnis variantas, kuris naudoja papildomą 6 GHz dažnių juostą. Bet kol kas nedaug įrenginių jį palaiko, todėl nebūtinai verta permokėti, nebent planuojate naudoti ilgą laiką.
Renkantis naują maršrutizatorių, atkreipkite dėmesį į tokius dalykus: palaikomi standartai (WiFi 6 ar bent WiFi 5), dviejų dažnių palaikymas, procesoriaus galia (taip, maršrutizatoriai turi procesorius), RAM kiekis, kiek įrenginių gali aptarnauti vienu metu. Jei turite gigabitinį internetą, įsitikinkite, kad maršrutizatorius turi gigabitinius LAN portus.
Kai viskas padaryta, bet vis tiek lėtai
Jei išbandėte viską, kas čia aprašyta, bet greitis vis tiek nepatenkinamas, problema gali būti ne jūsų WiFi, o pats interneto ryšys. Patikrinkite greitį prijungę kompiuterį tiesiogiai laidu į maršrutizatorių. Jei ir taip lėtai – problema pas interneto paslaugų teikėją.
Taip pat verta pažiūrėti, ar neturite kokių nors programų, kurios fone ėda visą srautą. Torrent klientai, debesų saugyklos sinchronizacija, automatiniai atnaujinimai – visa tai gali lėtinti kitų įrenginių darbą.
Kartais problema būna ir pačiame įrenginyje. Senas telefonas su senu WiFi moduliu niekada nepasieks tokio greičio kaip naujas. Tai ne maršrutizatoriaus kaltė – tai fiziniai įrenginio apribojimai.
Ir galiausiai – nepamirškite, kad reklamuojamas interneto greitis yra maksimalus teorinis greitis idealiomis sąlygomis. Realiame gyvenime visada bus šiek tiek mažiau. Jei mokate už 300 Mbps ir gaunate 250-280 Mbps per WiFi – tai normalu ir gerai.
Svarbiausia suprasti, kad WiFi greitis namuose – tai ne vienas dalykas, kurį galima sutvarkyti vienu mygtuko paspaudimu. Tai kelių veiksnių visuma: maršrutizatoriaus vieta, nustatymai, aplinkos trukdžiai, įrenginių kokybė. Bet su šiek tiek pastangų ir supratimo, kaip visa tai veikia, galite žymiai pagerinti situaciją nepirkdami naujo brangaus įrenginio. O jei vis tiek reikia naujo – bent jau žinosite, kaip jį tinkamai nustatyti ir išnaudoti visas galimybes.