Kai pasaulis pradeda suktis
Turbūt kiekvienas esame patyręs tą keistą pojūtį, kai staiga atrodo, jog kambarys pradeda suktis arba žemė traukiasi iš po kojų. Galvos svaigimas ir pykinimas – tai simptomai, kurie gali ištikti bet kada ir bet kur. Kartais tai trunka kelias sekundes, kartais valandas, o kai kuriais atvejais gali tapti nuolatiniu palydovu.
Daug kas linkę ignoruoti šiuos simptomus, manydami, kad tai praeis savaime. Iš tiesų, dažnai taip ir nutinka – pavyzdžiui, kai per greitai pašokame iš lovos arba per ilgai žiūrime į telefono ekraną. Tačiau yra situacijų, kai galvos svaigimas ir pykinimas signalizuoja apie rimtesnes problemas, kurioms reikia medicininės pagalbos.
Kodėl galva svaigsta ir kyla pykinimas
Mūsų pusiausvyros sistema yra nuostabiai sudėtingas mechanizmas. Ji veikia kaip orkestras, kuriame dalyvauja vidinė ausis, akys, raumenys ir smegenys. Kai bent vienas šių „muzikantų” ima falšuoti, visas ansamblis sutrinka.
Vidinėje ausyje yra mažytės struktūros, vadinamos vestibuliariais organais, kurie veikia tarsi lygiagretus gyroskopu jūsų išmaniajame telefone. Jie nuolat siunčia informaciją smegenims apie galvos padėtį erdvėje. Kai šis signalas sutrikdomas – dėl uždegimo, infekcijos ar kitų priežasčių – smegenys gauna klaidingą informaciją. Rezultatas? Jausmas, kad viskas sukasi.
Pykinimas dažnai lydi galvos svaigimą kaip neatsiejamas draugas. Tai atsitinka todėl, kad smegenų sritys, atsakingos už pusiausvyrą ir virškinimą, yra glaudžiai susijusios. Kai viena sistema sutrinka, kita reaguoja simpatiškai – tarsi solidarumo ženklas, kurio tikrai nenorėtume.
Dažniausios nepavojingos priežastys
Dauguma galvos svaigimo atvejų nėra pavojingi ir praeina patys. Viena dažniausių priežasčių – ortostatinė hipotenzija. Tai tas jausmas, kai staiga atsistojate ir galva ima svaigti. Kraujas tiesiog nespėja pakankamai greitai pakilti į smegenis, ir jos trumpam patiria deguonies trūkumą.
Dehidratacija taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Vasarą, intensyviai sportuojant ar net paprasčiausiai užmirštant gerti vandenį, organizmas netenka skysčių. Kraujo tūris sumažėja, kraujospūdis krenta, ir štai jau jaučiatės lyg po karuselės važinėjimosi.
Judėjimo liga – tai klasikinis pavyzdys, kai smegenys gauna prieštaringus signalus. Akys mato, kad esate nejudančiame automobilyje ar laive, bet vidinė ausis jaučia judėjimą. Šis nesutapimas ir sukelia pykinimą bei diskomfortą. Kai kurie žmonės jautrūs net žiūrėdami 3D filmus ar žaisdami kompiuterinius žaidimus.
Stresas ir nerimas gali pasireikšti visai fiziniais simptomais, įskaitant galvos svaigimą. Kai esame įtempti, kvėpuojame dažniau ir paviršutiniškiau, o tai gali sukelti hiperventiliaciją ir galvos svaigimą. Tai tarsi užburtas ratas – nerimas sukelia svaigimą, o svaigimas didina nerimą.
Kada reikėtų susirūpinti
Yra tam tikrų požymių, kurie turėtų įjungti raudoną šviesą ir paskatinti nedelsiant kreiptis į medikus. Jei galvos svaigimas atsiranda staiga ir yra labai intensyvus, ypač jei kartu jaučiate stiprų galvos skausmą, regėjimo sutrikimus ar kalbos sunkumus – tai gali būti insulto požymiai. Čia kiekviena minutė svarbi.
Jei kartu su galvos svaigimų jaučiate krūtinės skausmą, dusulį ar širdies plakimą – tai gali signalizuoti apie širdies problemas. Širdis ir smegenys dirba išvien, todėl širdies ritmo sutrikimai gali pasireikšti kaip galvos svaigimas.
Kai svaigimas trunka ilgiau nei kelias dienas arba kartojasi reguliariai, net jei kiekvienas epizodas nėra ypač intensyvus, tai taip pat yra pagrindas konsultuotis su gydytoju. Lėtiniai simptomai gali rodyti į vidinės ausies ligas, neurologines problemas ar kitus sutrikimus, kuriems reikia tyrimo.
Specifinės būklės, kurias verta žinoti
Gerybinė pozicinis paroksizminis galvos svaigimas (GPPGS) – tai ilgas pavadinimas gana dažnai pasitaikančiai būklei. Vidinėje ausyje yra mažyčiai kalcio kristalėliai, kurie kartais „pasiklysta” ir patenka ne į tą vietą. Kai pasukate galvą tam tikru kampu, šie kristalėliai juda ir sukelia trumpą, bet intensyvų galvos svaigimo priepuolį. Gera žinia – tai nesaugu, bet gali būti išgydyta specialiais pratimais.
Menière liga – tai vidinės ausies sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik galvos svaigimų, bet ir ausų ūžimu, klausos praradimu ir pilnumo jausmu ausyje. Priepuoliai gali trukti nuo 20 minučių iki kelių valandų ir būti labai varginantys. Nors tai lėtinė būklė, ji gali būti valdoma su tinkamu gydymu.
Vestibulinis neuronitas – tai vidinę ausį jungiančio nervo uždegimas, dažniausiai sukeltas virusinės infekcijos. Simptomai atsiranda staiga ir gali būti gana intensyvūs, bet paprastai pagerėja per kelias savaites. Tai tarsi gripo versija jūsų pusiausvyros sistemai.
Migrena ne visada reiškia tik galvos skausmą. Vestibuliarinė migrena gali sukelti galvos svaigimą ir pusiausvyros sutrikimus net be stipraus skausmo. Žmonės, turintys migrenos istoriją, dažniau patiria tokius epizodus.
Kaip elgtis svaigimo metu
Kai pajuntate, kad galva pradeda svaigti, pirmiausia – nesipriešinkite norui atsisėsti ar net atsigulti. Tai nėra silpnumo ženklas, o protingas organizmo signalas. Atsigulę pakėlę kojas šiek tiek aukščiau už širdį, padėsite kraujui greičiau pasiekti smegenis.
Jei esate uždaroje patalpoje, atidarykite langą ar išeikite į lauką. Švieži oras ir vėsesnis temperatūra gali padėti sumažinti pykinimą. Tačiau jei jaučiatės labai silpnas, geriau paprašykite, kad kas nors jums padėtų – kritimas dėl svaigimo gali sukelti sužalojimų.
Giliai kvėpuokite. Tai skamba kaip klišė, bet iš tiesų veikia. Lėtas, gilus kvėpavimas padeda normalizuoti deguonies kiekį kraujyje ir nuraminti nervų sistemą. Įkvėpkite per nosį keturis sekundės, sulaikykite kvėpavimą keturias sekundes, iškvėpkite per burną keturias sekundes.
Išgerkite vandens. Net jei nejaučiate troškulio, dehidratacija gali būti paslėpta galvos svaigimo priežastis. Maži gurkšniai geriau nei didelis kiekis iš karto – taip sumažinsite pykinimo riziką.
Diagnostika ir tyrimai
Kai nusprendžiate kreiptis į gydytoją, būkite pasirengę atsakyti į daug klausimų. Gydytojui svarbu žinoti, kada prasidėjo simptomai, kaip ilgai jie trunka, kas juos provokuoja, ar yra kitų simptomų. Kartais net smulkmenos, kurios jums atrodo nereikšmingos, gali būti svarbios diagnostikai.
Fizinis tyrimas paprastai apima pusiausvyros testus, akių judėjimo stebėjimą ir kraujospūdžio matavimą skirtingose padėtyse. Gydytojas gali paprašyti jūsų vaikščioti tiesiai linija, stovėti užsimerkus ar sekti pirštu judančius objektus. Tai padeda įvertinti, kaip veikia jūsų pusiausvyros sistema.
Priklausomai nuo pradinių įtarimų, gali būti skiriami papildomi tyrimai. Kraujo analizės gali atskleisti anemiją, elektrolitų disbalansą ar kitas problemas. Ausų, nosies ir gerklės gydytojas gali atlikti specialius vidinės ausies tyrimus. Kai kuriais atvejais gali prireikti MRT ar KT, ypač jei įtariamos neurologinės problemos.
Gydymas ir prevencija
Gydymas priklauso nuo priežasties. GPPGS atveju dažnai pakanka specialių galvos judesių – Epley manevro ar panašių technikų, kurias gali atlikti fizioterapeutas ar net išmokyti jus daryti namuose. Tai veikia kaip „perkrovimas” vidinės ausies kristalėliams.
Jei problema susijusi su kraujospūdžiu, gali būti rekomenduojama palaipsniui keisti kūno padėtį, daugiau gerti skysčių ir kartais vartoti vaistus. Kai kuriems žmonėms padeda kompresinės kojinės, kurios padeda kraujui geriau cirkuliuoti.
Vestibuliarinė reabilitacija – tai specialių pratimų programa, kuri padeda smegenims prisitaikyti prie pusiausvyros sistemos pokyčių. Tai tarsi fizioterapija jūsų vidinei ausiai. Pratimai gali atrodyti paprasti – galvos sukiojimas, akių fiksavimas ant objektų judant – bet jie gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Gyvenimo būdo pakeitimai taip pat svarbūs. Jei pastebite, kad tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, kofeinas ar alkoholis, provokuoja simptomus, verta jų vengti. Reguliarus miegas, streso valdymas ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti galvos svaigimo dažnumą.
Kai svaigimas tampa gyvenimo dalimi
Kai kuriems žmonėms tenka gyventi su lėtiniu galvos svaigimų. Tai nėra lengva, bet įmanoma. Svarbu išmokti atpažinti ankstyvus požymius – tą subtilų jausmą, kad kažkas negerai, dar prieš prasidedant visavertiam priepuoliui. Tai leidžia laiku imtis veiksmų ir išvengti pavojingų situacijų.
Praktiškai tai reiškia tam tikrus gyvenimo pritaikymus. Galbūt verta vengti kopėčių ar aukštumų, kai jaučiatės ne visai gerai. Vairuojant automobilį, jei pajuntate pirmuosius simptomus, geriau sustokite saugioje vietoje. Namuose galima pašalinti kilimus, ant kurių galima paslyst, įrengti ranktūrius vonioje.
Psichologinis aspektas taip pat svarbus. Nuolatinis nerimas dėl galimo galvos svaigimo priepuolio gali pabloginti situaciją. Kai kuriems žmonėms padeda kognityvinė elgesio terapija ar palaikymo grupės, kur galima pasidalinti patirtimi su kitais, kurie supranta, ką reiškia gyventi su šiais simptomais.
Technologijos taip pat gali padėti. Yra programėlių, kurios padeda sekti simptomus, identifikuoti provokuojančius veiksnius ir net primena atlikti vestibuliarinius pratimus. Kai kurie žmonės nešioja specialius apyrankes su medicinine informacija, kad skubios pagalbos atveju medikai žinotų apie jų būklę.
Galvos svaigimas ir pykinimas – tai simptomai, kurie gali turėti daugybę priežasčių, nuo visiškai nepavojingų iki reikalaujančių skubios medicininės pagalbos. Svarbu klausytis savo kūno, neignoruoti ilgai trunkančių ar pasikartojančių simptomų ir žinoti, kada kreiptis pagalbos. Dauguma atvejų gali būti sėkmingai išspręsti su tinkama diagnostika ir gydymu, o net ir lėtinės būklės gali būti valdomos taip, kad leistų gyventi pilnavertį gyvenimą. Jei abejojate – geriau pasitarkite su gydytoju. Jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte.