Kodėl projektinis darbas iš namų tapo tokia populiari alternatyva
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atsisakė tradicinio 9-17 darbo grafiko ir pasirinko laisvesnį gyvenimo būdą – projektinį darbą iš namų. Tai nėra vien tik pandemijos padarinys, nors ji tikrai paspartino šį procesą. Žmonės suprato, kad galima dirbti efektyviai ir be kasdienio važinėjimo į biurą, be griežtų darbo valandų ir be nuolatinės akių priežiūros.
Projektinis darbas suteikia galimybę pačiam kontroliuoti savo laiką, pasirinkti projektus pagal pomėgius ir gebėjimus, o svarbiausia – dirbti iš bet kurios pasaulio vietos. Tačiau čia ir slypi didžiausias iššūkis – kaip iš gausybės pasiūlymų išsirinkti tuos projektus, kurie tikrai apsimoka, neišdegina ir leidžia augti profesionaliai?
Pirmas žingsnis: suprask, ko iš tiesų nori
Prieš pradedant ieškoti projektų, verta sustoti ir pagalvoti, ko tikrai siekiate. Skamba kaip banalu, bet daugelis žmonių šį žingsnį praleidžia ir vėliau klausinėja savęs, kodėl jaučiasi nepatenkinti, nors uždirba neblogai.
Užsirašykite sau kelias pagrindines ašis: finansai, laikas, pomėgiai ir augimas. Kiek jums reikia uždirbti per mėnesį, kad jaustumėtės saugiai? Kiek valandų per savaitę esate pasirengę dirbti? Kokio tipo užduotys jums teikia malonumą, o ne tik stresą? Ar norite tobulėti konkrečioje srityje, ar jums įdomu išbandyti ką nors naujo?
Pavyzdžiui, jei esate programuotojas, galite rinktis trumpalaikius projektus, kurie gerai apmokomi, bet kartojasi ir neteikia naujų iššūkių. Arba galite ieškoti ilgalaikių projektų, kur reikės išmokti naują technologiją, bet atlyginimas bus mažesnis. Nėra teisingo atsakymo – tik tas, kuris tinka jums šiuo gyvenimo momentu.
Kur ieškoti projektų ir kaip nesuklysti platformose
Projektų ieškojimas prasideda nuo tinkamos platformos pasirinkimo. Yra dešimtys svetainių, kurios siūlo projektinį darbą, bet ne visos vertos jūsų dėmesio.
Upwork and Freelancer yra didžiausios platformos su milžinišku projektų pasirinkimu, tačiau čia ir konkurencija atitinkamai didžiulė. Dažnai susidursite su situacija, kai už projektą konkuruoja šimtai žmonių, o klientai ieško pigiausio varianto. Tai nereiškia, kad šios platformos blogos – tiesiog reikia žinoti, kaip jomis naudotis. Pradedantiesiems gali tekti priimti kelis mažiau apmokamus projektus, kad sukauptumėte atsiliepimų ir reputacijos.
Toptal and Gun.io yra selektyvesnės platformos, priimančios tik geriausius specialistus. Čia konkurencija mažesnė, o projektai geriau apmokomi, bet patekti į šias platformas nėra paprasta – reikia išlaikyti techninius testus ir interviu.
Lietuviškoje rinkoje veikia CVbankas, CVOnline and Freelance.lt, kur taip pat galima rasti projektinio darbo pasiūlymų. Nors pasirinkimas mažesnis nei tarptautinėse platformose, čia dažnai lengviau užmegzti asmeninį kontaktą su klientu ir išvengti platformų komisinių.
Dar vienas būdas – tiesioginis bendravimas su potencialiais klientais per LinkedIn. Tai reikalauja daugiau iniciatyvos, bet rezultatai gali būti geresni. Aktyviai dalyvaukite diskusijose, dalinkitės savo žiniomis, ir klientai patys pradės jus rasti.
Kaip įvertinti, ar projektas verta jūsų laiko
Gavę projektų pasiūlymą ar radę įdomų skelbimą, neskubėkite iš karto sutikti. Yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Pirmiausia – projekto aprašymas. Jei klientas negali aiškiai paaiškinti, ko jam reikia, tai raudonas signalas. Geras klientas žino, ko nori, ir gali tai suformuluoti. Neaiškūs aprašymai dažnai reiškia, kad projekto metu nuolat keis reikalavimus, o jūs dirbsite dvigubai daugiau už tą pačią kainą.
Antra – biudžetas ir mokėjimo sąlygos. Jei klientas rašo „biudžetas aptariamas” arba siūlo sumokėti tik po viso projekto užbaigimo, būkite atsargūs. Profesionalūs klientai supranta, kad kokybiškas darbas kainuoja, ir yra pasirengę mokėti sąžiningai. Gera praktika – prašyti dalies apmokėjimo iš anksto, ypač dirbant su naujais klientais.
Trečia – terminai. Realistiški terminai rodo, kad klientas supranta darbo procesą. Jei kas nors prašo padaryti dviejų savaičių darbą per tris dienas, greičiausiai jie nežino, apie ką kalba, arba tikisi, kad dirbsite dieną ir naktį.
Ketvirta – komunikacija. Kaip klientas bendrauja su jumis nuo pat pradžių? Ar atsako greitai? Ar yra mandagus? Ar klauso jūsų nuomonės? Pirmieji kontaktai daug pasako apie tai, kaip vyks bendradarbiavimas. Jei jau dabar jaučiate diskomfortą, vėliau bus tik blogiau.
Specialybės specifika: ne visi projektai sukurti lygiai
Skirtingose srityse projektų pobūdis labai skiriasi, todėl verta žinoti, ko tikėtis būtent jūsų specialybėje.
Programuotojams dažniausiai pasitaiko svetainių kūrimo, aplikacijų programavimo ar esamų sistemų palaikymo projektai. Čia svarbu aiškiai apibrėžti techninę specifikaciją ir nesutikti dirbti be jos. Taip pat būkite atsargūs su projektais, kur reikia „tik greitai pataisyti” kažkieno kito kodą – dažnai tai virsta košmaru.
Dizaineriams didžiausias iššūkis – klientai, kurie nežino, ko nori, bet tiksliai žino, kad jūsų pasiūlymas „ne tai”. Ieškokite klientų, kurie gali pateikti pavyzdžių, ką jiems patinka, ir kurie supranta, kad dizainas – tai ne tik „kad būtų gražu”.
Rašytojams ir turinio kūrėjams svarbu žiūrėti ne tik į žodžio kainą, bet ir į temos sudėtingumą. Rašyti apie pažįstamą temą už 20 eurų už tūkstantį žodžių gali būti geriau nei kovoti su nesuprantama technine tema už 40 eurų.
Konsultantams ir strategams vertėtų ieškoti ilgalaikių santykių su klientais, o ne vienkartinių projektų. Jūsų vertė auga, kai suprantate kliento verslą giliau, todėl pasikartojantys projektai su tais pačiais klientais dažnai yra pelningiausi.
Kaip derėtis dėl kainos ir nesijausti nejaukiai
Daugelis freelancerių jaučiasi nejaukiai kalbėdami apie pinigus. Tai normalu, bet tai reikia įveikti, nes niekas kitas už jus nekovos dėl jūsų vertės.
Pirmiausia, turėkite aiškią minimalią valandinę ar projektinę kainą, žemiau kurios nedirbsite. Apskaičiuokite savo išlaidas, pageidaujamą atlyginimą ir pridėkite maržą mokesčiams bei netikėtumams. Tai jūsų riba.
Kai klientas klausia jūsų kainos, neskubėkite atsakyti pirmieji. Geriau paklauskit: „Koks jūsų biudžetas šiam projektui?” Dažnai klientai turi daugiau pinigų, nei jūs pagalvojote paprašyti. Jei jie vis tiek spaudžia jus pasakyti kainą pirmam, pasakykite savo įprastą tarifą be jokių nuolaidų.
Jei klientas sako, kad per brangu, nepanikuokite ir iš karto nemažinkite kainos. Vietoj to paklauskit: „Koks jūsų biudžetas?” arba „Ką galėtume pakeisti projekte, kad jis tilptų į jūsų biudžetą?” Galbūt galite sumažinti projekto apimtį, o ne savo valandinį tarifą.
Atminkite, kad pigūs projektai dažnai ateina su problematiškais klientais. Žmonės, kurie vertina kokybę, supranta, kad ji kainuoja. Tie, kurie ieško pigiausio varianto, dažnai bus labiausiai reiklūs ir mažiausiai patenkinti.
Raudonos vėliavėlės, kurių negalima ignoruoti
Yra tam tikrų ženklų, kurie aiškiai rodo, kad nuo projekto geriau atsisakyti, net jei pinigai atrodo patrauklūs.
Klientas prašo padaryti testinį darbą nemokamai. Mažas pavyzdys ar portfolio – gerai, bet jei kas nors prašo sukurti realų turinį ar funkcionalumą „tik išbandyti”, tai išnaudojimas. Profesionalūs klientai moka už darbą.
Klientas vengia pasirašyti sutartį ar susitarimą. Net dirbant per platformą, turėtų būti aiškus rašytinis susitarimas dėl darbo apimties, terminų ir apmokėjimo. Jei klientas sako „pasitikime vienas kitu”, greičiausiai vėliau bus problemų.
Klientas nori, kad dirbtumėte už „exposure” ar „patirtį”. Jei jūsų darbas turi vertę klientui, jis turi vertę ir jums. Niekas nemoka už maistą ar nuomą „exposure”.
Klientas nuolat keičia reikalavimus be papildomo apmokėjimo. Tai vadinama „scope creep” ir yra viena dažniausių problemų. Aiškiai apibrėžkite, kas įeina į projektą, ir bet kokius papildomus prašymus įkainokite atskirai.
Klientas nekomunikuoja aiškiai arba dingsta ilgam laikui. Jei klientas neatsako į jūsų klausimus ar praneša sprendimus paskutinę minutę, projektas bus chaotiškas ir stresą keliantis.
Kaip sukurti sistemą, kad projektai patys rastų jus
Geriausias būdas dirbti projektais – kai jums nereikia nuolat ieškoti naujo darbo, o klientai patys kreipiasi į jus. Tai pasiekiama per reputacijos kūrimą ir tinklo plėtimą.
Portfolio yra jūsų geriausias pardavimo įrankis. Nesvarbu, ar esate programuotojas, dizaineris ar rašytojas – turėkite vietą, kur žmonės gali pamatyti jūsų darbus. Tai gali būti asmeninė svetainė, Behance profilis, GitHub repozitorija ar tiesiog gerai sutvarkytas LinkedIn profilis su konkrečiais projektų pavyzdžiais.
Specialybės niša gali būti jūsų pranašumas. Vietoj to, kad būtumėte „dar vienas web dizaineris”, galite tapti „web dizaineriu, specializuojančiuosi medicinos klinikų svetainėse”. Siauresnė niša reiškia mažiau konkurencijos ir aukštesnes kainas, nes tampate ekspertu konkrečioje srityje.
Rekomendacijos veikia geriau nei bet kokia reklama. Po kiekvieno sėkmingo projekto paprašykite kliento atsiliepimo. Jei projektas buvo ypač sėkmingas, paklauskit, ar jie žino dar kam galėtų prireikti jūsų paslaugų. Žodžio rinkodara yra galingiausia freelancerių įrankis.
Dalinkitės žiniomis viešai. Rašykite straipsnius, kurkite video, dalyvaukite forumuose. Kai žmonės mato, kad išmanote savo sritį ir norite padėti kitiems, jie natūraliai pradeda jus laikyti ekspertu ir nori su jumis dirbti.
Kai projektas virsta ilgalaike partneryste
Geriausias scenarijus freelanceriui – kai vienkartinis projektas virsta nuolatiniu bendradarbiavimu. Tai suteikia stabilumo, sumažina laiką, skirtą naujų klientų paieškai, ir leidžia geriau suprasti kliento poreikius.
Kad tai įvyktų, reikia ne tik gerai atlikti darbą, bet ir būti patikimam partneriu. Tai reiškia laikytis terminų, komunikuoti proaktyviai, įspėti apie galimas problemas iš anksto ir siūlyti sprendimus, o ne tik vykdyti nurodymus.
Kai matote, kad klientui galėtų prireikti papildomų paslaugų, kurias galite suteikti, pasiūlykite jas. Pavyzdžiui, jei sukūrėte svetainę, pasiūlykite jos priežiūros paslaugas ar turinio kūrimą. Jei rašėte straipsnius, pasiūlykite socialinių tinklų valdymą.
Taip pat verta periodiškai prisiminti apie save net ir baigus projektą. Kas kelis mėnesius galite parašyti klientui, paklausti kaip sekasi, ar nereikia kokios pagalbos. Tai ne įkyrumas – tai profesionalaus santykio palaikymas.
Balansas tarp laisvės ir stabilumo
Projektinis darbas iš namų suteikia neįtikėtiną laisvę, bet kartu reikalauja disciplinos ir strateginio mąstymo. Nėra vieno teisingo būdo, kaip rinktis projektus – tai priklauso nuo jūsų tikslų, gyvenimo situacijos ir asmeninių prioritetų.
Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti ir mokytis iš klaidų. Pirmieji projektai gali būti ne idealūs, bet kiekvienas iš jų išmokys jus kažko naujo apie tai, ko norite ir ko nenorite. Su laiku išsikristalizuos jūsų idealaus projekto profilis, ir galėsite rinktis vis tikslingiau.
Atminkite, kad jūs kontroliuojate savo karjerą. Jei projektas nebepatinka, galite jį baigti ir ieškoti kito. Jei klientas elgiasi neprofesionaliai, galite atsisakyti su juo dirbti. Ši laisvė yra viena didžiausių projektinio darbo privalumų – naudokitės ja protingai, ir ji taps jūsų didžiausiu turtu.